NATO šalių gynybos ministrai vakar Lenkijoje iš naujo bandė įvertinti strategiją Afganistane, kai JAV pažadėjo šioje šalyje papildomai dislokuoti 17 tūkst. karių, o Kirgizija galutinai apsisprendė neleisti amerikiečiams ir jų sąjungininkams naudotis jos oro baze.

Afganistano kovotojai, tarp jų "Al Qaeda" ekstremistai ir narkotikų kontrabandininkai, randantys saugų prieglobstį Pakistane, tapo milžinišku iššūkiu didžiausiam pasaulyje kariniam Aljansui, siekiančiam užbaigti svarbiausią savo misiją.

Todėl Krokuvoje vykstančiame NATO ministrų susitikime JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas turėjo paraginti sąjungininkus stiprinti kovą prieš talibus.

Tačiau karių ir įrangos stygius didina sąjungininkų apmaudą, o kai kurios šalys atsisako dislokuoti savo pajėgas pietuose, kur JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Danijos ir Nyderlandų pajėgos patiria didelius nuostolius.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis sakė, kad rugpjūčio 20 d. vyksiančių Afganistano rinkimų saugumui užtikrinti reikės 10 tūkst. karių, tačiau tik keletas šalių pasiūlė savo pagalbą. Tiesa, į pagalbos šauksmą atsiliepė narystės Aljanse siekianti Gruzija, kuri į Afganistaną žada nusiųsti kuopą karių.

Diplomatai sakė, kad Aljansas yra pasiruošęs dislokuoti Afganistane NATO greitojo reagavimo pajėgas – retai kada naudojamą kontingentą, kuris gali būti greitai pasiųstas į pasaulio karštuosius taškus, tačiau netgi toks sprendimas būtų vertinamas prieštaringai dėl jo finansavimo.

Aljanso šalių gynybos ministrai vakar taip pat aiškinosi, kokį vaidmenį NATO galėtų atlikti stiprinant Afganistano saugumo pajėgas, o kaip vienas labiausiai tikėtinų sprendinių yra naujų mokymo programų kūrimas.

O Kirgizijos parlamento deputatai posėdyje ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų nutraukta sutartis su JAV dėl Manaso aviacijos bazės dislokavimo. Šiuo metu Manaso bazė atlieka karinio kontingento, krovinių tranzito funkcijas, taip pat joje degalų pasipildo lėktuvai, skrendantys vykdyti užduočių Afganistane.