"WikiLeaks" tiesa: Lietuva dar nuo 2007 m. derėjosi dėl Gvantanamo kalinių priėmimo ir beveik susitarė dėl ten kalinčių uzbekų, bet pažado Vašingtonui neištesėjo.

Dveji metai slaptų derybų

Viešos diskusijos dėl galimybės Lietuvoje priglausti terorizmu kaltintus Gvantanamo kalinius prasidėjo maždaug 2009-ųjų pradžioje. Tačiau, kaip rodo tinklalapio "WikiLeaks" nutekinti JAV diplomatijos duomenys, slaptos derybos su Vašingtonu šiuo klausimu prasidėjo gerokai anksčiau.

Dėl Gvantanamo kalinių priėmimo JAV su Lietuva tarėsi dar tuomet, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tai įrodo "WikiLeaks" paskelbta slapta pažyma, kurią JAV ambasada Paryžiuje siuntė JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton.

Pernai vasario 20 d. dokumente aprašomas karo nusikaltimus kuruojančio JAV ambasadoriaus Clinto Williamsono susitikimas su Prancūzijos pareigūnais. Per jį buvo aptariamos JAV pastangos įkurdinti uždaromo Gvantanamo bazės kalėjimo kalinius ES šalyse. Iš ambasadoriaus pareiškimų aiškiai matyti, kad Lietuva šį pasiūlymą gavo gerokai anksčiau nei apie tai buvo paskelbta.

"Chevalier (kalbama apie Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Ericą Chevalier – red. past.) buvo susirūpinęs dėl JAV vyriausybės derybų su Lietuva dėl (Gvantanamo – red. past.) kalinių. Prancūzija, pažymėjo jis, tvirtai laikosi nuostatos, kad prieš sudarant dvišalius susitarimus būtinas procesas ES mastu. C.Williamsonas pabrėžė, kad neseniai Lietuvos viešai išreikštas pasižadėjimas priimti Gvantanamo kalinius – beveik dvejus metus trukusių derybų rezultatas, o Lietuva užtikrino, kad susitarimas priimti kalinius galėtų būti sudarytas tik po to, kai bus priimta bendra ES pozicija", – rašoma dokumente.

Lietuva laukė uzbekų

Paprašytas pateikti daugiau informacijos apie Gvantanamo kalinius, kuriuos ketinta siųsti į Lietuvą, JAV ambasadorius nurodė, kad mūsų šaliai parinkti uzbekų tautybės asmenys. Tiesa, vardydamas argumentus, dėl kurių į Lietuvą turėtų keliauti uzbekai, C.Williamsonas pareiškė, kad Lietuvoje gausu uzbekų, ir jie neturėtų problemų bendraudami su lietuviais.

Anot dokumento, C.Williamsonas nurodė, kad "Lietuva yra suinteresuota priimti kai kuriuos uzbekų kalinius, nes šie kaliniai – kaip nurodė Lietuvos vyriausybė – galėtų geriausiai pritapti Lietuvos visuomenėje".

Diplomatas pateikė ir dar vieną labai netikėtą motyvą. Esą Lietuvos vyriausybė nurodė, kad uzbekai Lietuvoje galėtų lengvai pritapti "dėl bendros kalbos ir didelės uzbekų populiacijos šalyje". Duomenys apie galimą uzbekų kalinių iš Gvantanamo priėmimą buvo skelbti ir Lietuvoje. Žinoma, neminint JAV diplomatų įsitikinimo, kad mūsų šalyje pilna uzbekų.

Anot dokumento, Lietuvos pareigūnai kontaktavo su uzbekais, kurie turėjo keliauti į mūsų šalį: "C.Williamsonas pasakė, kad JAV ieško būdų suvesti kalinius ir juos potencialiai priimsiančias šalis, kaip neseniai padaryta su uzbekais ir Lietuva".

Tiesa, Lietuva laukė žalios šviesos iš Briuselio. "C.Williamsonas patikslino, kad Lietuvos vyriausybė ketina priimti šiuos kalinius, tik kai bus sutarta dėl bendros ES pozicijos", – rašoma pranešime.

Skubėjo iki rinkimų

Pernai vasarį, kai į viešumą pateko informacija apie Lietuvos ketinimus priglobti vieną ar keletą Gvantanamo kalinių, aukščiausi šalies politikai choru tvirtino, kad derybos tik ką prasidėjo.

"Šis klausimas tik pradėtas svarstyti ir nebus bravūriškai įgyvendintas", – tuomet sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Oficialūs veiksmai dėl Gvantanamo kalinių taip pat prasidėjo pernai vasarį, o ne pora metų anksčiau, kaip nurodo "WikiLeaks" dokumentas. Visuomenei pateikta lakoniška informacija, esą JAV su prašymu priglobti du Gvantanamo kalinius kreipėsi 2009 m. vasario 5 d.

Beje, akivaizdu, kad politikai skubėjo priimti JAV reikalingą sprendimą kuo greičiau, iki baigiantis Prezidento Valdo Adamkaus kadencijai. Premjeras Andrius Kubilius Seime minėjo, kad Gvantanamo klausimą reikia išspręsti iki gegužės, kai vyks prezidento rinkimai. Iki rinkimų uzbekai į Lietuvą neatvyko, o Prezidente tapusi Dalia Grybauskaitė atsisakė priimti Gvantanamo kalinius, iki bus išsklaidytos abejonės dėl Lietuvos teritorijoje galbūt veikusio Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo.

Ekspremjeras derybų nepamena

Nors, kaip rodo "WikiLeaks" dokumentas, derybos dėl Gvantanamo kalinių priėmimo prasidėjo 2007-aisiais, kai prie Vyriausybės vairo stovėjo socialdemokratas G.Kirkilas, pats ekspremjeras teigia apie jokias derybas negirdėjęs.

"Ne, mano laikais dar nebuvo šito klausimo", – dienraščiui teigė G.Kirkilas. Pasak jo, amerikiečiai dėl Gvantanamo kalinių priglaudimo kreipėsi tik po to, kai Barackas Obama buvo išrinktas prezidentu ir ėmėsi kankinimais pagarsėjusio kalėjimo uždarymo.

Tiesa, ekspremjeras neatmetė galimybės, kad derybos galėjo būti vykdomos tiesiogiai su prezidentūra. "Su manimi niekas nesiderėjo. Gal čia su prezidentūra buvo... bet su manimi – tikrai ne", – svarstė pašnekovas.

Kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus asistentė Božena Krasovskaja dienraščiui teigė negalinti niekuo padėti – esą ji prezidentą matys tik kitą savaitę.