Latvija didžiuojasi prieškario povandeniniais laivais

Skurdžių šalių ginklai

Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1919 m. rugpjūčio 10-oji. Tą dieną Latvijos kariuomenės vadas generolas Davidas Simansonas nurodė įkurti atskirą Jūrų diviziją.

Realiai Latvijos karinio jūrų laivyno įkūrimo diena laikoma 1923 m. liepos 14-oji, kai šios šalies Vyriausybė patvirtino Karinio jūrų laivyno statybos programą. Joje buvo numatyta statyti trijų tipų karo laivus – pakrančių apsaugos katerius, minų traluotojus ir, net neįtikėtina, – povandeninius laivus.

Po Pirmojo pasaulinio karo povandeninių laivų statyba buvo populiari. Tarp kariškių buvo gyva legenda, kaip trys vokiečių povandeniniai laivai „U-9“ su įgulomis iš 25 žmonių paskandino tris Didžiosios Britanijos kreiserius „Kresi“, „Hog“ ir „Abukir“ su 1 459 įgulų nariais.

Povandeniniai laivai po Pirmojo pasaulinio karo buvo laikomi skurdžių ginklu, o kreiseriai ir linkorai turtuolių laivais. Tokios nedidelės ir ką tik nepriklausomybę atgavusios šalys kaip Latvija sau galėjo leisti mažesnius ir skurdesnius laivus.

Lietuva pabandė įsigyti didesnį laivą – minininką, kuris tapo komandiniu laivu „Prezidentas Smetona“, tačiau su vienu laivu prieškaryje karinių jūrų pajėgų taip ir nesukūrė.

Latvijos vadas povandenininkas

Tiek Latvija, tiek Estija prieškariu sukūrė karines jūrų pajėgas. Tai lėmė ir gerokai didesni vandens plotai prie šių šalių krantų. Įtakos turėjo ir tai, kad Latvijos karinėms jūrų pajėgoms komanduoti buvo paskirtas Rusijos imperijos laivyne kare su Japonija kariavęs Archibaldas fon Keizerlingas. Jis buvo Rusijos povandeninio laivo „Feldmaršalas grafas Šeremetevas“ vadas. Nenuostabu, kad Latvijos karinis laivynas, paskyrus A. fon Keizerlingą jo vadu, pradėtas kurti nuo povandeninių laivų.

Latvijoje buvo užsimota pastatyti net keturis povandeninius laivus. Dėl pernelyg didelės kainos ir mažų besikuriančios Latvijos išteklių pavyko pastatyti du povandeninius laivus. Jie Latvijos biudžetui kainavo per 6 mln. latų.

Nors tuo metu geriausiais Europos povandeninių laivų statytojais buvo laikomi vokiečiai ir britai, Latvija dėl mažesnių kainų pasirinko prancūzus.

Vizitas: Latvijos karo laivai „Ronis“ ir „Virsaitis“ Klaipėdos uoste apie 1930 m. „Jūros“ archyvo nuotr.

Lankėsi ir Klaipėdoje

Povandeninius laivus iš prancūzų latviai gavo 1926 m., vieną po kito per tris mėnesius. Jie buvo pavadinti „Ronis“ ir „Spidola“.

Tai buvo 55 m ilgio laivai su dyzelinais 650 arklio galių varikliais, kurie skirti plaukti laivui esant paviršiuje, ir elektriniu 350 arklio galių varikliu povandeniniam plaukimui. Vandens paviršiuje jie galėjo plaukti 14 mazgų (26 km/val/) greičiu, po vandeniu 9 mazgų (17 km/val.) greičiu.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos.

Laivai turėjo po šešis torpedų aparatus, taip pat 76 mm patrankas. Kiekvieno iš jų įgulą sudarė po 28 jūrininkus.

Didesnę laiko dalį šie laivai praleisdavo įvairiuose mokymuose kartu su estais, kurių karo laivynas buvo gerokai stipresnis nei Latvijos. Estai iš Didžiosios Britanijos buvo gavę iš Rusijos perimtus minininkus „Lenuk“ ir „Vambola“.

Teoriškai povandeniniai laivai privalėjo saugoti priešiškų laivų įplaukimą per Irbės sąsiaurį iš Baltijos jūros į Rygos įlanką. Tarpukariu pagrindiniu tiek Estijos, tiek Latvijos karinių laivynų priešininku buvo laikoma Sovietų Sąjunga.

Dalį laiko šie laivai praleisdavo ir su draugiškais vizitais lankydami kaimyninių šalių uostus. Latvijos povandeniniai laivai yra lankęsi ir Klaipėdos uoste.

Tikrame mūšyje nedalyvavo

1940 m. rugpjūčio 19 d. visas Latvijos karinis jūrų laivyną, įskaitant ir povandeninius laivus „Ronis“ ir „Spidola“, perėmė Sovietų Sąjungos Baltijos karinis laivynas.

Tuo metu sovietai pateikė ataskaitą apie tai, kad Latvijos povandeniniai laivai yra stipriai apleisti, išnaudotas jų pagrindinių variklių ir akumuliatorių baterijų resursas. Planuota tuos laivus 1941 m. kapitališkai remontuoti.

Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas savaip išsprendė jų likimus. 1941 m. birželio 22 d., kai nacistinė Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, „Ronis“ ir „Spidola“, be degalų ir ginkluotės, bent jau torpedų, stovėjo prie krantinės Liepojos laivų remonto įmonėje „Tosmare“.

Atsitraukdami iš Liepojos sovietai spėjo abu povandeninius laivus susprogdinti, kad jie neatitektų vokiečiams. 1942 m. susprogdinti laivai buvo supjaustyti į metalo laužą.

Nėra faktų, kad Latvijos karinio jūrų laivyno laivai „Ronis“ ir „Spidola“ būtų dalyvavę bent viename tikrame mūšyje.

Po 1940 m. rugpjūčio 19 d., kai sovietai prisijungė Latviją, senosios povandeninių laivų įgulos buvo pakeistos rusais. Kai nacistinės Vokietijos kariuomenė veržėsi į Liepoją, dalis jau seniau pakeistos įgulos narių paliko laivus ir kovėsi. Didesnė dalis įgulos narių žuvo.