Pilietinis konfliktas prasiskverbė į visas sirų kasdienio gyvenimo sferas. Vyriausybės pajėgų ir sukilėlių kova keičia žmonių likimus, palikdama juos be namų, santaupų ir pragyvenimo šaltinio.

Turguje – pavieniai pirkėjai

Praėjus 18-ai mėnesių nuo sukilimo pradžios, gyvenimas Sirijoje beveik sustojo, ypač kalbant apie ekonomiką.

Atvykusiems į Damaską gali pasirodyti, kad gyvenimas teka savo vaga, bet tai tėra iliuzija. Miesto centre vis dar daug automobilių, žmonės užsiėmę savo reikalais. Bet pasikapsčius giliau galima sužinoti daug liūdnų istorijų.

Damasko senamiestis – vienas iš sostinės rajonų, kurių dar nepalietė konfliktas. Čia yra garsus Sirijos turgus "Souk al-Hamidiyeh". Anksčiau jame vaikštinėjo gausybė turistų ir vietinių, o dabar žmonės tiesiog eina pro šalį arba užsuka tik būtiniausių produktų. Atrodo, visi tik žvalgosi, bet niekas nieko neperka, o pardavėjai nuobodžiauja.

Stiklinė sulčių tapo prabanga

Vienas jų – prekiautojas tradiciniais siriškais audiniais. Vyras jaučiasi laimingas, jei per dieną sulaukia nors dešimties pirkėjų.

"Anksčiau pas mus ateidavo labai daug turistų, visi žiūrėdavo, pirkdavo, bet dabar to nebėra", – guodėsi jis.

Kitame turgaus gale stovi prekiautojas greipfrutų sultimis. Stiklinė jų kainuoja mažiau nei dolerį, bet dabar netgi tokia suma daugeliui – ne pagal kišenę. Sirijos šeimoms nepakanka pinigų būtiniausiems produktams, ir stiklinė sulčių tapo prabanga.

Dėl sankcijų, įvestų prezidento Basharo al Assado režimui, labai nukentėjo smulkusis verslas. Kai kurie viešbučiai užsidarė, kiti dėl lankytojų trūkumo dirba ne visu pajėgumu. Gamyklos stovi be darbo: vienos negali dirbti dėl to, kad nesaugu, kitos sugriuvo patekusios į kryžminę ugnį.

Paprasčiausių produktų kainos šoktelėjo dvigubai, degalai pabrango tris kartus.

Ekonominius konflikto padarinius pradeda justi visų visuomenės sluoksnių atstovai – ir turtingieji, ir ne tokie pasiturintys.

Išeitis viena – išvažiuoti

Jaunas verslininkas Karimas Malasas sėdi be darbo jau daugiau nei metus. Vyras turi du vaikus, santaupos beveik išseko, ir jis jau praranda viltį, kad pajėgs pasukti savo gyvenimą šviesesne kryptimi.

"Mes galvojame išvykti iš šalies. Ką dar gali padaryti, kai neturi nei darbo, nei pinigų?" – savęs klausia K.Malasas.

Nemažai jaunuolių, tokių kaip jis, jau išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur.

"Aš nesu girdėjęs, kad kas nors dabar, tokiomis sąlygomis, ieškotų darbuotojų. Vienintelė mūsų galimybė – išvažiuoti", – sakė K.Malasas.

Bet šiam vyrui dar pasisekė, nes jis turi pasirinkimą – likti arba išvažiuoti. O tūkstančiai kitų žmonių neteko pastogės ir yra priversti glaustis palapinėse, pasienyje esančiose pabėgėlių stovyklose.

Liko be maitintojo

Kiti, netekę būsto, kraustosi pas giminaičius. Penkiems žmonėms skirtuose butuose gyvena net iki 20-ies žmonių.

60-metė Sabah Talbiseh dabar gyvena Damasko Kabuno rajone. Prieš atvykdama į sostinę ji gyveno Ifrino miestelyje prie Alepo, bet užvirus kovoms buvo priversta bėgti.

Moteris turi šešis vaikus, vyras serga, ir nėra nieko, kas galėtų išmaitinti šeimą. Visa ji šiuo metu gyvena viename kambaryje.

Be pragyvenimo šaltinio likusiems sirams stengiasi padėti Sirijos arabų Raudonojo Pusmėnulio organizacija, įgaliota dalyti maisto produktus.

Humanitarinės pagalbos skirstymo centruose eilėse rikiuojasi šimtai šeimų su vaikais. Aplinkui – kalnai dėžių su produktais. Kiekvienoje dėžėje – penkių žmonių šeimai mėnesiui skirtas minimalus maisto rinkinys.

Pagalbos trūksta

Bet humanitarinės pagalbos centrų darbuotojai skundžiasi maisto trūkumu.

"Produktų pakanka tik milijonui žmonių. Bet, vien Jungtinių Tautų skaičiavimais, pabėgėlių Sirijoje yra 2,5 mln. Apmaudu, kad visas pasaulis nuolat kalba apie humanitarinę katastrofą Sirijoje, bet nieko nedaro", – sakė humanitarinės pagalbos centro vadovas Khaledas Ireksousi.

Šimtai Sirijos šeimų išvis negauna humanitarinės pagalbos. Damasko Barzeho rajone esančiame name 20 žmonių miega ant čiužinių ir kilimėlių. Viena moteris pasakojo, kad prieš aštuonis mėnesius buvo priversta bėgti iš Chimso, kurį apšaudė vyriausybės pajėgos. Dabar jos šeima gyvena tik iš kaimynų išmaldos.

Sirai jau daugiau nei metus stengiasi padėti vieni kitiems, bet padėtis kasdien vis prastėja.