Tam tikros svarbios sandorio detalės išlieka neaiškios, kaip kad finansinė vertė ar JAV saugumo garantijos Ukrainai.

Toliau apžvelgiame, kas jau žinoma apie susitarimą, kurį D. Trumpas ir V. Zelenskis gali pasirašyti jau šią savaitę.

Jungtinis fondas

D. Trumpas pareikalavo kompensacijos dėl JAV paramos, išmokėtos buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos metu per trejus metus nuo didelio masto Rusijos invazijos Ukrainoje 2022-ųjų vasarį pradžios.

JAV vadovas iš pradžių pareikalavo 500 mlrd. dolerių (479 mlrd. eurų) kompensacijos – apie keturis kartus daugiau, nei Vašingtonas išleido Ukrainos reikmėms. Ši suma, anot Kylio instituto – Vokietijos ekonominių tyrimų institucijos – iš tikrųjų siekia 120 mlrd. dolerių (115 mlrd. eurų).

V. Zelenskis atsisakė šio pasiūlymo ir teigė, jog nepriimtų tokio sutarimo, kuris užkrautų skolą „dešimčiai kartų“ ukrainiečių.

Šaltinis Kyjive naujienų agentūrai AFP pranešė, jog naujausiame sutarties projekte šio reikalavimo buvo atsisakyta.

Tačiau jame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina turėtų kartu plėtoti retųjų elementų išteklius, o pajamos būtų nukreipiamos į bendrą JAV ir Ukrainos fondą.

„Jie išbraukė visas mums nepatinkančias sąlygas, ypač apie 500 mlrd. dolerių“, – sakė Ukrainos šaltinis.

Abejonės dėl saugumo

Ukraina pabrėžia, jog bet koks sutarimas privalo įtraukti ilgalaikes ir tvarias saugumo garantijas, kurios padėtų atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio puolimo.

V. Zelenskis jau anksčiau yra iškėlęs idėją atverti prieigą prie Ukrainos gamtinių išteklių mainais į saugumo įsipareigojimus. Tai jis atskleidė praeitų metų spalį savo penkių punktų pergalės plane.

Trečiadienį jis sakė, kad siūlomas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis dėl naudingųjų iškasenų yra platesnio masto susitarimo pradžia.

Ukraina labiausiai siekia narystės NATO. Vis dėlto, tokio sprendimo – Kremliui nepriimtino žingsnio – Vašingtonas nesvarsto.

Ukraina taip pat nori užsienio taikos palaikymo pajėgų paliaubų atveju. Tokią perspektyvą JAV atmetė, o Europos šalys lieka susiskaldžiusios šiuo klausimu.

Susitarimo dėl naudingųjų iškasenų tekste gali būti nuoroda į Ukrainos saugumą, tačiau be konkrečių garantijų.

Diskusijos šiuo klausimu tebevyksta, AFP sakė šaltinis Ukrainoje.

„Yra bendra sąlyga, kurioje sakoma, kad Amerika investuos į stabilią ir klestinčią suverenią Ukrainą“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad minima „ilgalaikė taika“ ir JAV parama „saugumo garantijoms“.

Kokios iškasenos?

Ukrainoje slypi apie 5 proc. pasaulio mineralinių išteklių, kuriuos D. Trumpas nori užsitikrinti bei iš kurių ne visi šiuo metu yra eksploatuojami ar lengvai pasiekiami – kai kurie iš jų slypi Rusijos okupuotose teritorijose.

Ukraina yra svarbi mangano (anot Pasaulio kasybos duomenų, aštunta didžiausia išgavėja pasaulyje), titano (vienuolikta pasaulyje) bei grafito (keturiolikta pasaulyje), eksportuotoja.

Šalyje slypi apie 20 proc. pasaulio numanomų grafito išteklių, rodo Prancūzijos Geologijos ir kasybos tyrimų biuro (BRGM) duomenys.

Ukraina taip pat teigė, jog „turi vieną didžiausių ličio telkinių Europoje“. Vis dėlto, vyriausybė pridūrė, jog šis metalas šiuo metu nėra išgaunamas.

Kyjivas teigė, jog „yra žinoma, kad retųjų elementų galima rasti šešiuose telkiniuose“ bei kad 300 mln. dolerių (287 mln. eurų) investicija būtų reikalinga siekiant eksploatuoti telkinį Novopoltavskėje.

Vis dėlto, šią vietovę kontroliuoja rusų pajėgos ir Kremlius atmetė teritorijų, užimtų nuo 2022-ųjų, ar 2014-aisiais aneksuoto Krymo atidavimo galimybę.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, jog palaiko JAV investavimo į Rusijos okupuotus regionus idėją.

Ševčenkos ličio, tantalo, niobio ir berilio telkinys yra mažiau nei 10 kilometrų nuo fronto linijos prie Pokrovsko, kur Rusijos kariuomenė stumiasi į priekį.