Sekmadienį Vokietijoje vyks parlamento rinkimai. Kuo jie svarbūs Vokietijai, ES, Rytų Europos šalims, pasiteiravome Lietuvos tarptautinių santykių ekspertų.

Mūšis tarp partnerių?

Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų partija (CDU) ir vadinamoji seserinė jos partija Bavarijos žemėje CSU kol kas laikomos rinkimų favoritėmis. Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) atsilieka, tačiau, pasak ekspertų, didžiausia intriga šiuose rinkimuose bus ne didžiųjų Vokietijos partijų grumtynės, o mažųjų.

Ekspertai sako, kad mažųjų koalicijos partnerių pasirodymas gali nulemti, kas gi formuos naująją Vokietijos valdančiąją koaliciją. Todėl tiek CDU-CSU sąjungininkams laisviesiems demokratams, tiek SPD remiantiems žaliesiems būtina kaip reikiant pasistengti. Pasak apklausų, laisvuosius demokratus ketina paremti apie 5–6 proc. vokiečių, o žaliuosius – 9–10 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertas dr. Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, jog tarp didžiųjų partijų esantis populiarumo skirtumas – pernelyg akivaizdus, kad būtų kokia nors intriga.

Tačiau, pasak jo, visai kitokia situacija su mažesnėmis partijomis. Čia visko gali būti.

"Jaunesnieji partneriai Vokietijoje neretai nulemia rinkimų dėlionę. Ar liberalams (laisviesiems demokratams) pavyks peržengti parlamento barjerą? Prieš metus atrodė, kad ne, dabar tikriausiai pavyks. Ko gero, liberalai gaus mažiau nei SPD partneriai žalieji, šiuos remia apie 10 proc. rinkėjų. Taigi, net jei liberalai patektų į parlamentą, neaišku, ar krikščionims demokratams pavyks užsitikrinti daugumą.

Tokiu atveju gali būti formuojama ir vadinamoji didžioji koalicija. Šiuo aspektu rinkimai gana prognozuojami, kalbant apie didžiąsias partijas, tačiau daug dilemų kyla dėl partnerių pasirodymo", – apibendrino L.Kasčiūnas.

TSPMI profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas pritarė nuomonei, kad mažesniųjų partnerių pasirodymas rinkimuose – svarbus.

"Pagrindinė intriga – ar mažieji dabartinės koalicijos partneriai liberalai surinks 5 proc., ar daugiau, kad patektų į parlamentą, ir ar jų bei A.Merkel partijos laimės tiek vietų, kad jų užtektų suformuoti valdančiajai koalicijai. Ar vis dėlto gali būti formuojama didžioji koalicija tarp krikščionių demokratų ir socialdemokratų", – tvirtino R.Vilpišauskas.

Europos politika

Ar šie rinkimai Vokietijoje lems kokius nors pokyčius Europos politikoje?

Pasak L.Kasčiūno, esminis skirtumas tarp didžiųjų Vokietijos partijų pozicijų dėl Europos – finansinė integracija.

"Socialdemokratų nuostata finansinės integracijos požiūriu artimesnė Prancūzijos pozicijai. Nors nelabai tikiu, kad socialdemokratai laimės ir formuos koaliciją, jiems valdant tarp Prancūzijos ir Vokietijos atsiradęs plyšys būtų užpildytas. Prancūzija pasisako už bendras euroobligacijas, tvirtesnę bankų sąjungą, o A.Merkel suvokia, kam už tai teks mokėti, todėl neskuba priimti sprendimų. Sakyčiau, šis momentas – pats akivaizdžiausias, kalbant apie CDU-CSU ir SPD požiūrio skirtumus", – akcentavo L.Kasčiūnas.

Tačiau TSPMI docentas dr. Kęstutis Girnius pabrėžė, kad A.Merkel, jei laimės rinkimus, tikėtina, irgi žengs glaudesnės finansinės integracijos keliu.

"Prieš rinkimus A.Merkel atsargiai kalbėjo apie glaudesnę finansinę integraciją. Vokiečiai piktinasi, kad sukūrus vadinamąsias bendras euroobligacijas ar bankų uniją jų pinigai vėl tekės Pietų Europos šalims remti. Nenuostabu, kad pastaruosius pusę metų A.Merkel vengė kalbėti šiais klausimais, bijodama vidaus politikos padarinių. Tačiau jei laimėtų rinkimus, manau, ji drąsiau žengtų ta linkme", – prognozavo K.Girnius.

Pasak TSPMI docento, socialdemokratai, laimėję rinkimus, teoriškai būtų labiau linkę kurti glaudesnę Europą. Tačiau SPD iš pradžių būtų atsargi, kad įgytų rinkėjų pasitikėjimą.

"Apibendrindamas manau, kad nepaisant to, kas laimėtų, tam tikri žingsniai glaudesnės finansinės integracijos linkme būtų žengiami, tačiau vargu ar Vokietija kada nors pritartų vadinamosioms euroobligacijoms", – sakė K.Girnius.

R.Vilpišauskas mano, kad Europos politika priklausys nuo koalicijos sudėties. Jei laimės dabartiniai valdantieji, radikalių pokyčių gali nebūti.

"Jei po rinkimų dirbs ta pati koalicija, didesnių politikos pokyčių tikėtis nėra pagrindo. Galimi taktiniai politikos sprendimai, susiję su euro zonos krizės įveikimu, ir jų veikiausiai reikės ateityje, tačiau jie nebus radikalūs. Juk valdantieji eina į rinkimus su teze, jog Vokietija yra sėkmingo modelio pavyzdys, tad būtų keista, jei po rinkimų būtų imtasi radikalių politikos pakeitimų", – sakė TSPMI profesorius.
Tiesa, R.Vilpišauskas prognozavo, kad, laimėjus socialdemokratams, tam tikrų pokyčių galėtų įvykti.

"Gali būti, kad šiek tiek koreguotųsi Europos politika, daugiau sąlyčio taškų būtų su Prancūzija (ir mažiau su Didžiąja Britanija), galbūt kiek keistųsi santykiai su Rusija. Tačiau ir šiuo atveju radikalių pokyčių tikimybė nedidelė, nes kairiesiems taip pat reikėtų atsižvelgti į visuomenės nuotaikas bei riziką, kad radikaliems naujiems integracijos projektams visuomenė gali nepritarti", – dėstė TSPMI profesorius.

Rytų politika

L.Kasčiūnas, kalbant apie Vokietijos Rytų politiką, pokyčių taip pat nesitiki.

"Tradiciškai Rytų politika – mažiausiai kintanti. Kalbant apie Rusiją, manau, tarpusavio pagarba bus išlaikyta. Žinoma, SPD galėtų šildyti santykius su Rusija, tačiau iki tam tikros ribos. Ukraina – didesnis klaustukas. Krikščionys demokratai nėra labai draugiškai nusiteikę Ukrainos atžvilgiu, žinoma, mes kalbame apie Julijos Tymošenko atvejį, tačiau pamažu Berlyno pozicija kinta. Problema, kad prašydamas iš Ukrainos demokratijos tiesiog stumi ją į kitą erdvę, kuri jokių reikalavimų nekelia. Manau, šį aspektą vokiečiai suvokia", – komentavo L.Kasčiūnas.

K.Girnius taip pat akcentavo, kad Rytų politikoje permainų tikėtis vargu ar reikėtų. Tiesa, jis sutiko, kad Ukrainos klausimas – delikatus.

"Kalbant apie Rusiją, pirminis Vokietijos susižavėjimas Rusija ir Vladimiru Putinu seniai baigėsi. Tačiau nemanau, jog A.Merkel turi didelių iliuzijų, kad kas nors pasikeis. Esminis klausimas, sakyčiau, Ukrainos. Tikėtina, kad jei J.Tymošenko nebus išleista gydytis arba iš viso paleista iš kalėjimo, Vokietija galėtų balsuoti prieš Asociacijos sutarties pasirašymą. Tokiu atveju ir visa ES būtų prieš", – sakė ekspertas.

Tačiau K.Girnius pridūrė, kad Asociacijos sutarties likimas veikiau yra Ukrainos rankose.

"Klausimas, ką mano patys ukrainiečiai. Ar jie nusileis ir išspręs J.Tymošenko klausimą, ar toliau manys, jog yra per dideli, kad nusileistų spaudimui?" – teigė K.Girnius.

Rinkimų dėlionė: kas ką įveiks?

– A.Merkel prieš Peerą Steinbrücką. A.Merkel prieš savo varžovą turi net 26 proc. populiarumo persvarą. Nors po varžovų debatų televizijoje rugsėjo 1 d. A.Merkel populiarumas smuko 3 proc., o P.Steinbrücko 3 proc. išaugo, ji vis vien tebepirmauja – už kanclerę savo balsus yra pasiryžę atiduoti 52 proc. rinkėjų, o už socialdemokratų lyderį – 26 proc.

– Didžiosios partijos (SPD ir CDU-CSU). Dešinioji Krikščionių demokratų partija (CDU) ir jos Bavarijos žemės seserinė partija CSU iš viso gali tikėtis nuo 39 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratų partija (SPD) gali tikėtis 25 proc. vokiečių pritarimo.

– Jaunesniosios partnerės (Žaliųjų ir Laisvųjų demokratų partijos). CDU partneriai laisvieji demokratai gali tikėtis 5–7 proc. rinkėjų palaikymo, o SPD partnerė Žaliųjų partija – 9–10 proc. Šiuo atveju CDU-CSU ir Laisvųjų demokratų partijos koalicija gautų 45 proc. respondentų balsų, o SPD ir Žaliųjų partija – maždaug 35 proc.

– "Die Linke" ("Kairė"). Ši partija Vokietijoje vadinama kraštutine kairiąja. Manoma, kad už ją balsuoti galėtų apie 10 proc. vokiečių. Jei "Die Linke" jungtųsi prie SPD ir Žaliųjų partijos platformos, koalicija turėtų bent jau 44 proc. rinkėjų palaikymą, taigi tai būtų rimtas iššūkis A.Merkel vadovaujamai koalicijai. Tačiau SPD ir žalieji tvirtina, kad jie neformuos koalicijos su "Die Linke".