Kaip kava užkariavo pasaulį

Kavos puodelis daugeliui - vienas iš didžiausių malonumų.

Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 milijardų kavos puodelių. Daugelis mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be šio gėrimo, suteikiančio mums žvalumo ir energijos. Kavą drąsiai galima pavadinti vienu iš populiariausių gėrimų pasaulyje.

Legendos

Egzistuoja kelios legendos, kaip buvo atrastas kavos gėrimas. Viena populiariausių pasakoja, kad maždaug prieš tūkstantį metų dabartinėje Etiopijos teritorijoje gyvenęs piemuo Kaldis savo ganomas avis nutarė pašerti kavos pupelėmis, kurios jam atrodė panašios į raudonas vyšnias. Pastebėjęs, kad jų užėdusios avys tampa ypač aktyvios, ir pats nusprendė išbandyti. Ir rezultatas buvo toks pat – energija liejosi per kraštus. Pasakojama, kad pro šalį ėjo vienuolis.

Šiam Kaldis papasakojo apie neįtikėtiną “šių uogų“ poveikį ir šis pats paragavęs nusprendė, kad jos puikiai gali išblaškyti mieguistumą ilgų maldų metu.

Kita legenda byloja, kad kartą vienas arabas buvo pasmerktas mirti iš bado dykumoje. Išalkęs jis skynė nežinomo medžio uogas, jas virė ir valgė. Ir tai ne tik išgelbėjo jo gyvybę, bet ir tapo pranašingu ženklu netoliese esančio Mochos miestelio gyventojams, kurie šį augalą ir gėrimą pavadino “Mocha“ vardu.

Pradžioje kavos pupelės buvo vartojamos ne gėrimui gaminti. Pavyzdžiui, Etiopijos gala gentis jas išmirkydavo gyvulių taukuose ir valgydavo. Turkai tapo pirmąja tauta, iš kavos pupelių pagaminusia mums visiems gerai pažįstamą gėrimą.

Ilgą laiką musulmoniški kraštai saugojo kavos paslaptį kaip valstybinę. Vyriausybės draudė ją eksportuoti, tad kavos pupelės į kitus pasaulio kraštus keliaudavo nelegaliai. Pasakojama, kad vienas arabas Baba Budanas nusivežė kavos pupelių į kalnuotas Indijos vietoves.

Kai kurie krikščionys tikėjo, kad kava – tai velnio gėrimas. Popiežius Vincentas III prieš uždrausdamas ją nutarė pats paragauti. Gėrimas jam taip patiko, jog jis nutarė, kad bus per didelė malonė jį gerti tik nusidėjėliams ir netikintiesiems.

Žiupsnelis įdomybių

Kavos plantacijas pirmieji pradėjo kultivuoti arabai. Jie pupeles virė ir gėrimą vadino “kahva“, tai pažodžiui reiškė “apsaugantis nuo miego“. Pirmoji kavinė pasaulyje buvo atidaryta 1475 metais Konstantinopolyje. Turkų įstatymai bylojo, kad moteris gali reikalauti skyrybų, jei vyras jos neaprūpina kasdienine kavos doze.

Į Europą XVII amžiuje kavą atgabeno Venecijos pirkliai. 1645 metais Italijoje atidaryta ir pirmoji kavinė. Po septynerių metų pirmieji kavos namai atsidarė Anglijoje, vėliau jie ėmė dygti kaip grybai po lietaus. Jų populiarumas buvo didelis. Juose lankėsi daug žmonių ir diskutavo apie gyvenimą, tad kavos namus pradėta vadinti “penso universitetais“ (nes puodelis kavos kainavo 1 pensą).

1668 metais Niujorke kava kaip mėgstamiausias pusryčių gėrimas pakeitė alų.

1690 metais olandai iš arabų uosto Mochos nelegaliai išsivežė kavos augalų ir pradėjo juos kultivuoti Indijoje bei Javos saloje.

1732 metais Johanas Sebastianas Bachas sukūrė Kavos kantatą, kuri yra savotiška odė kavai, o kartu bandymas suduoti smūgį tuo metu Vokietijoje veikusiam judėjimui, kurio tikslas buvo atpratinti moteris gerti kavą, mat buvo tikima, jog jas kava daro nevaisingas. Kantatoje yra ir tokie žodžiai: “Ak, kokia saldi mano kava! Mielesnė ji nei tūkstantis bučinių, saldesnė nei muskatinis vynas!“

Tirpią kavą išrado japonų kilmės chemikas iš Čikagos Satoris Kato 1901 metais.

Ir nors maždaug tuo pačiu metu buvo išrasta ir espresso kavos mašina, ją patobulino 1946 metais italas Achilas Gaga.

Kapučino kavos pavadinimas yra kilęs iš kapucinų ordino vienuolių, mat jos išradėjui gėrimo spalva priminė būtent šių vienuolių rūbų virves.

Kavos filtro išradimas priklauso namų šeimininkei iš Drezdeno Melisai Benc. Patentuotas jis 1908 metais.

Gamintojai ir gėrėjai

Nors Lotynų Amerikoje kavą pradėta auginti tik XVIII amžiaus viduryje, būtent šio žemyno šalys garsėja savo produkcija. Daugiausia kavos pupelių išaugina ir surenka Brazilija. Šiai šaliai priklauso 25 procentai pasaulio gamybos. Čia kava dažniausiai auginama nedidelėse, vos 10 hektarų užimančiose plantacijose. Antroje vietoje pagal kavos gamybą yra Kolumbija. Jai priklauso 12 procentų pasaulinės produkcijos.

Kaip jūs manote, kas pasaulyje pirmauja pagal išgeriamos kavos kiekį? Ogi, pasirodo, skandinavai yra vienareikšmiai lyderiai. Per metus vienas norvegas suvartoja 10,7 kg kavos, suomis –10,1, danas – 9,7, švedas - 7,8. Atrodo, kad šios tautos tikrai turėtų trykšti energija.

Mažiausiai Europoje kavos išgeria airiai – 0,7 kg vienam žmogui reikia metams.