Japonijoje 108 varpų dūžiai skelbs Naujuosius metus

Naujųjų metų sutikimas – pati didžiausia šventė Japonijoje. Čia yra tikima, kad naujieji metai yra griežtai atskirti nuo senųjų, tad laikas apvalyti savo namus ir sielas, užbaigti senus darbus ir pasiruošti naujiems. Ne veltui išvertus iš japonų kalbos gruodžio mėnesio pavadinimą “shivasu“ jis reiškia “mokytojai bėgioja aplinkui“. Gruodis – pats aktyviausias metų laikas, mat japonai intensyviai ruošiasi šventėms. Sausio 1 - 3 dienomis dauguma žmonių čia nedirba. Sveikinimais ir ritualais apipinta Naujųjų metų Shogatsu šventė labai laukiama kiekvieno Tekančios saulės šalies gyventojo namuose.

Atvirukų vajus

Pasiruošimas Naujiesiems metams prasideda gruodžio vidury, kada japonai pradeda pirkti ir užrašinėti atvirukus, vadinamuosius nengajo, giminaičiams, kolegoms ir draugams. Šiuose atvirukuose dažniausiai vaizduojamas ateinančių metų gyvūnas globėjas. Ant jų užrašomos padėkos už praėjusių metų pagalbą bei palinkėjimai ateinantiems. Etiketas neleidžia siųsti tokių atvirukų gedinčioms šeimoms. Šių šeimų nariai gruodžio viduryje patys išsiuntinėja pranešimus pažįstamiems, kad šiais metais jiems nebūtų siunčiami nengajo.

Kiekvienas japonas užrašo nuo 20 iki 100 atvirukų. Visi jie patenka į paštą, tačiau į adresato namus atkeliauja tik sausio 1 dieną, kad šventinė diena išties būtų sklidina džiaugsmo. Naujamečiai atvirukai gali būti siunčiami ir truputį vėliau, bet etiketas reikalauja, kad tai būtų atlikta iki sausio 15 dienos. Tai yra daroma todėl, kad žmonės kartais gauna atvirukus iš tų, kuriems nenusiuntė, tad yra pakankamai laiko ištaisyti tokias klaidas. Pašto tarnybos dažnai priverstos samdyti asistentus, kad Naujųjų metų rytą šie padėtų išnešioti nengajo po japonų namus. Kasmet Japonijoje išsiuntinėjama 3-4 milijardai atvirukų!

Pašto tarnybų ministerija Japonijoje nuo 1950 metų leidžia specialius atvirukus su loterijos numeriais. Šie nengajo ypač populiarūs, mat sausio viduryje rengiama loterija, kurioje pinigų neišloši, bet gali būti pradžiugintas įvairiais namų apyvokos daiktais, pradedant fotoaparatu ir baigiant pašto ženklais.

Visuotinis apsivalymas

Artėjant metų pabaigai, japonai visi be išimties pradeda tvarkyti savo būstus ir darbo vietas. Tvarkomos ir šventyklos. Neretai per televizijos naujienų laidas galima išvysti vienuolius, besikabarojančius ant didžiulių Budos skulptūrų su šluostėmis rankose ir valančius dulkes nuo šventųjų atvaizdų.

Baigus visuotinį apsivalymą, pradedama puošti namus. Naujųjų metų dekoracijos – kadomatsu – dažniausiai yra padarytos iš bambuko, pušies šakų, simbolizuojančių jaunystę ir ilgaamžiškumą, bei balto popieriaus ritinėlių. Kartais į jas įkomponuojamos ir slyvmedžio šakelės. Po pušies šaką pririšama ir prie šventyklų vartų. Tokie pat kadomatsu pastatomi ir namų prieangiuose. Jie tradiciškai nuimami sausio 14-osios naktį, nors Tokijuje vis ryškėja tendencija tai padaryti anksčiau – sausio 7-ąją. Europiečio akims tokios dekoracijos atrodo perdėm kukliai ir neįprastai. Tačiau japonai tiki, kad jos apsaugo namus nuo piktųjų dvasių ir atneša laimę. Panašiomis dekoracijomis – matsukarasi – papuošiami ir automobiliai.

Darbovietėse organizuojami bonenkai (išvertus reiškia “Pamiršk metus“) vakarėliai. Kadangi darbo santykiai Japonijoje yra gana griežti, kompanijų vadovai ragina bent šią dieną darbuotojus būti breiko, tai yra pamiršti savo užimamas pareigas, etiketą ir būti nemandagiems. Taip bandoma atsikratyti senųjų metų nuoskaudų ir Naujuosius pradėti su apsivaliusia siela.

Kulinarinis pasiruošimas

Kadangi Japonijoje tikima, kad pirmoji Naujųjų metų diena nulems visus metus, iš anksto pradedamas gaminti maistas, kad netektų šventes praleisti virtuvėje. Prieš Naujuosius metus organizuojami vadinamieji mochi-tsuki vakarėliai. Jų metu pažįstami ant atviros ugnies verda didžiulį katilą ryžių. Išvirę ryžiai sudedami į medinę statinę ar kubilą ir grūdami specialia didžiule medine grūstuve. Kiekvienas vakarėlio svečias dalyvauja šiame procese, kol ryžiai tampa didžiuliu tešlos kamuoliu. Paskui visi sėda prie stalo ir lipdo mažučius mochi rutuliukus, kurie bus tarp pagrindinių Naujųjų metų patiekalų, valgomi su įvairiais saldžiais ar sūriais padažais bei priedais. Tokie mochi rutuliukai dedami ir į naujametę sriubą ozoni. Visas Naujiesiems metams paruoštas ilgai negendantis maistas sudedamas į specialias lakuotas jubako dėžutes. Dėžutėse yra keli skyriai. Čia galima rasti ir juodųjų pupelių, jūrų dumblių bei ikrų, žuvies ir kitų jūros gėrybių. Maistas yra spalvingas ir puošniai pateiktas. Kiekvienas patiekalas turi savo simbolinę reikšmę. Pavyzdžiui, krevetės skirtos ilgam gyvenimui, juodos saldžios pupelės – sveikatai, silkės ritinukai - vaisingumui, nedidukės sardinės – geram derliui, kaštonai ir saldi bulvių košė – džiaugsmui.

Naujųjų metų išvakarėse japonai būtinai valgo iš grikių pagamintų makaronų, kurie simbolizuoja metų pabaigą bei turi garantuoti gerovę ir ilgaamžiškumą. Šis patiekalas valgomas namuose arba specialiose tokius makaronus pardavinėjančiose parduotuvėse.

Naujųjų metų rytą japonai skanauja pasaldintą ryžių vyną otoso, o kiekvienam svečiui siūlomas puodelis japoniškos degtinės sakė. Tokių “prisisvečiavusių“žmonių, besvirduliuojančių Japonijos gatvėmis, per Naujųjų metų šventes ypač daug.

Vakaras ir rytas prie televizoriaus

Naujųjų metų vakarą šeimos susirenka prie televizoriaus. Kiekvienas japonas, neturintis kabelinės ar palydovinės televizijos, su kambarine antena gali stebėti penkis privačius ir du nacionalinius NHK kanalus. Mūsiškius naujamečius žiburėlius čia atstoja labai populiari jau daugiau kaip penkiasdešimt metų transliuojama laida – “Kohaku uta gassen” (tai reiškia ”Raudonų ir baltų dainų festivalis“). Šio naujamečio koncerto metu pasirodo visos Japonijos estrados žvaigždės, pelniusios publikos simpatijas per metus.

Tie, kas šventyklų lankymą palieka pirmosioms Naujųjų metų dienoms, prie televizoriaus sulaukia ir vidurnakčio. Tada visi televizijos kanalai transliuoja reportažus iš šventyklų, kur 108 kartus skamba varpų dūžiai. Tai Joya no Kane ceremonija. Budistai tiki, kad žmogus turi 108 nuodėmes ir kiekvienas varpo dūžis padeda vienos jų atsikratyti. Tikriausiai ne vienam lietuviui taip pat per televiziją teko matyti Tsuri-gane - varpą, primenantį gongą, daužomą didžiuliu rąstu, pakabintu ant virvių. Šią varpų ceremoniją stebi visa japonų tauta. Kas per televiziją, kas prie šventyklų. Ypač daug žmonių susirenka Kiote prie Chion-in šventyklos, kur yra vienas didžiausių pasaulyje varpų, sveriantis net 74 tonas.

Paskui japonai eina miegoti ir labai tikisi, kad susapnuos šventąjį Fudzijamos kalną, sakalą arba baklažaną, kurie yra sėkmę lemiantys Naujųjų metų ženklai.

Rytą visos japonų televizijos programos iš įvairių šalies vietų transliuoja saulėtekį. Būtent tokia metų pradžia laikoma pačia tinkamiausia.

Ateities pranašystės

Naujųjų metų rytą japonai apsirengia gražiausiais rūbais, dažnai - tradiciniu kimono ir keliauja į šventyklą pasimelsti už sėkmę, šeimos gerovę ir sveikatą. Čia veikia ir šventyklų turgavietės. Baltais kimono pasipuošusios japonės už nedidelį mokestį jums leis sužinoti savo ateitį. Specialioje dėžutėje sudėti pagaliukai iš bambuko, ant kiekvieno užrašytas skaičius. Pakračius dėžutę, vienas toks pagaliukas iškrenta ir japonė jums paduoda popieriaus lapelį, kur perskaitysite savo likimą. Paskui šie balti popierėliai kabinami ant specialių virvių prie šventyklos ir tampa savotiškomis puošniomis girliandomis.

Dažnas japonas turgelyje įsigyja ir daruma. Tai iš popieriaus košės padaryta kaukė, kurioje vietoj akių – balti skrituliai. Jeigu nutarėte naujais metais įgyvendinti kokį pažadą, galvokite apie jį ir pieškite vieną akį. Antrą nupiešti galėsite tik metų pabaigoje, jei šį pažadą įvykdėte. O tada daruma vėl bus grąžinta į šventyklą sudeginti kartu su senais metų sėkmės amuletais. Atėjus Naujiesiems, vėl procedūrą kartokite iš naujo.

Vaikų džiaugsmai

Naujųjų metų ryto ypač laukia vaikai, mat šią dieną mažuose vokeliuose jie gauna pinigėlių. Ši dovanėlė vadinama otoshidama ir tėvai ją dovanoja ne tik savo vaikams, bet ir sūnėnams bei dukterėčioms. Japonijoje labai populiari vaikiška dainelė apie tai, kaip laukiama otoshidama, kiek dar naktų teks miegoti, kad jos sulauktum. Pinigų suma visada didesnė nei įprastiniai vaikų kišenpinigiai. Tad tik pradėjus veikti parduotuvėms vaikai skuba kuo greičiau juos išleisti.

Naujų metų pirmąją dieną populiarūs ir specialūs žaidimai. Vaikai mielai leidžia aitvarus, kai kas nepamiršta ir hanetsuki – japoniško badmintono.

Kartu su suaugusiaisiais žaidžiamas specialus kortų žaidimas karuta. Karuta kortose yra užrašyti eilėraščiai, patarlės, pavaizduoti mėnesiai, gėlės ir kitokios iliustracijos. Žaidimas vyksta taip: vedlys, pavyzdžiui, skaito eilėraščio pradžią. Laimi žaidėjas, suradęs kortą su jo pabaiga arba vaizdu, atitinkančiu eilėraščio turinį. Šis žaidimas ne tik labai nuotaikingas, bet ir lavina atmintį.

Sausio antrą dieną labai populiarios kaizome – pirmojo kaligrafijos piešinio ceremonijos. Taip pat stengiamasi aplankyti tradicinių menų mokytojus, pavyzdžiui, ikebanos, kaligrafijos ar arbatos gėrimo ceremonijos žinovus.

Kadangi Naujųjų metų šventės – vienos ilgiausių Japonijoje, dažnas šios šalies gyventojus susigundo trumpam išvykti į užsienį. Kai kas renkasi poilsį kalnuose, bet dažniausiai tiesiog ramiai leidžia laiką namuose su šeima ir prie televizoriaus.