Britų laikraštis teigia, kad Uzbekijos prezidento duktė pralobo neaiškiomis aplinkybėmis  

Gerai informuotas britų laikraštis “Financial Times” teigia turintis įrodymų, kad Uzbekijos prezidento duktė Gulnara Karimova sugebėjo per dvejus metus įkurti didelę ir pelningą verslo imperiją, nors šalies ūkio padėtis - labai varginga, ir dauguma žmonių gyvena itin skurdžiai.

Tapo įprasta, kad buvusiose sovietinėse respublikose jų lyderių vaikai arba kiti artimieji nesivaržydami naudojasi tėvų parama ir su ja susijusiomis išskirtinėmis privilegijomis, dažnai prasilenkiančiomis su įstatymais. Tokio favoritizmo akivaizdžių pavyzdžių yra Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje ir ypač Turkmėnijoje.  

Grįžo iš JAV  

Anot “Financial Times” korespondento Devido Sterno, kurio publikaciją išsamiai citavo britų radijo ir televizijos korporacija BBC, vyresnioji Uzbekijos prezidento duktė - labai turtinga, ir tie turtai yra įtartinos kilmės, nes ji slepiama.

Pasak korespondento, išsiskyrusi su afganų ir uzbekų kilmės verslininku amerikiečiu Mansuru Maksudžiu, G.Karimova iš Amerikos sugrįžo į tėvynę ir per dvejus metus sukūrė įspūdingą verslo imperiją, kurios veiklą gaubia paslaptys.

Pradžia buvo padaryta per holdingų kompanijas, veikiančias Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurias prezidento duktė įkūrė, padedama uzbekų kilmės verslininko Farhodo Inogambajevo.  

Nuolat lankosi Maskvoje  

Vienos holdingo kompanijos padedama G.Karimova ėmė kontroliuoti didžiausią Uzbekijoje mobiliojo ryšio bendrovę, per kitą - vieną pelningiausių šalies įmonių - Kuvasajaus cemento gamyklą.

“Financial Times” korespondentas nurodo, kad ši įtakinga moteris turi daug nekilnojamojo turto Maskvoje, kur dažnai lankosi.

F.Inogambajevas, su prezidento dukterimi nutraukęs visus ryšius, D.Sternui pateikė dokumentų, neva įrodančių, kad į G.Karimovos sąskaitas buvo pervestos didelės sumos - net iki milijono dolerių - pasak verslininko, “už kažkokias konsultacijas”.

Bet “Financial Times” savo publikacijoje nekaltina prezidento dukters, kad ji susijusi su nusikalstamais sandėriais. Laikraštis tokiems kaltinimams neturi pakankamai įrodymų, tik kai kurie momentai, susiję su prezidento dukters veikla, jam atrodo įtartini.

Publikacijos autorius nurodo, jog kai kurie ekonomikos ekspertai tame, kad G.Karimovos verslas klesti, įžvelgia ir teigiamą pusę: galbūt, remiantis šiuo pavyzdžiu, Uzbekijoje bus pradėtos ūkio reformos. Tačiau kiti ekspertai teigia, kad visa tai - aiškaus favoritizmo apraiška.

Laikraštis pažymi, kad neseniai Uzbekijoje priimtas įstatymas, kuriuo remiantis, prezidentui Islamui Karimovui pasitraukus iš posto, jam ir jo šeimos nariams bus taikoma teisinė neliečiamybė.

Taip buvo Rusijoje, kai prezidento postą apleido Borisas Jelcinas, savo įpėdiniu numatęs Vladimirą Putiną. Pastarasis savo pirmuoju įsaku B.Jelcinui ir jo šeimos nariams suteikė neliečiamybę.  

Atvejis nėra unikalus  

Kad ir kokia būtų tiesa apie G.Karimovos turtų kilmę, jos karjera posovietinėje erdvėje nėra unikali.

Buvusių sovietinių respublikų žmonės nesižavi tuo, kaip lyderių artimieji šeimyniškai dalijasi valdžia ir turtu. Tai itin krito į akis Azerbaidžane, kur prezidentas sumanė valdžią perduoti sūnui.

Nafta ir dujomis turtingame Kazachstane opozicija nuolat kaltina prezidentą Nursultaną Nazarbajevą, kad jis leido savo artimiausiai aplinkai, įskaitant dukteris ir jų vyrus, užimti svarbiausias pozicijas šalies politiniuose ir ekonominiuose sluoksniuose.

Disidentai kaimyninėje Kirgizijoje turi pakankamai dokumentų, įrodančių, kad pačios pelningiausios įmonės priklauso prezidento Askaro Akajevo giminaičiams.

O visus pralenkė Turkmėnijos prezidentas Saparmuratas Nijazovas, savo atžaloms valstybės turtą dalijęs viešai.  

Globėjai jaučiasi nejaukiai  

Aišku, kad tokios vadų “išdaigos” kenkia regiono įvaizdžiui, tačiau į tai didžiosios valstybės numojo ranka. Centrinės Azijos šalys - labai svarbios JAV ir Rusijos sąjungininkės paskelbtame kryžiaus žygyje prieš tarptautinį terorizmą, todėl Vašingtonas ir Maskva į “smulkias nuodėmes” nekreipia didelio dėmesio.

Tarp kitko, Jungtinėse Valstijose egzistuoja tokia nuomonė: jeigu Vakarai, vadovaudamiesi etiniais sumetimais, nusisuks nuo Centrinės Azijos, Rusija, į tokius dalykus žiūrinti pragmatiškiau, bus laiminga, galėdama užimti tuščią vietą.

Kai kurie Centrinės Azijos lyderiai įsigudrino tarnauti dviem ponams. Pavyzdžiui, A.Akajevas į savo teritoriją įsileido ir Amerikos, ir Rusijos karines bazes.

Kad ir kaip Vakarų vyriausybės besistengtų užmaskuoti savo tikruosius jausmus, jos jaučiasi labai nejaukiai, kai būna kaltinamos negarbingai besielgiančių dinastijų rėmimu. Jeigu tokie kaltinimai skambės vis garsiau, investuotojai į tokias šeimų valdomas šalis neis, teigia BBC apžvalgininkas Malkolmas Hezletas.  

Komentarų negavo  

BBC paprašė, kad Uzbekijos užsienio reikalų ministerija pakomentuotų “Financial Times” publikaciją. URM nuo bet kokių komentarų atsisakė.

Taip pat pasielgė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko filialas Londone.

Be to, BBC kreipėsi į britų vyriausybės kontroliuojamą agentūrą “Companies House”, kuri registruoja kompanijas, veikiančias Didžiojoje Britanijoje, su prašymu suteikti įstatymais numatytą informaciją apie Londono firmą “Revi UK”. Ši firma “Financial Times” publikacijoje figūruoja kaip G.Karimovos imperijos dalis.

Vyriausybės agentūra informavo, kad “Revi UK” buvo užregistruota prieš dvejus metus, tačiau jokių duomenų apie jos veiklą ir vadovybę nesuteikė dėl rimtų priežasčių. Mat šį balandį “Companies House” pareikalavo, kad “Revi UK” per keturis mėnesius pateiktų šiuos duomenis. Pagrasinta, kad priešingu atveju ji bus išregistruota ir neturės teisės veikti Didžiosios Britanijos teritorijoje.

Prieš savaitę BBC sužinojo, kad “Revi UK” staiga pakeitė savo pavadinimą - ji dabar vadinasi “Status Design Ltd”. Naujoji kompanija dar nepateikė duomenų apie savo veiklą ir vadovybę.

“Financial Times” įtarimai, kad G.Karimovos veikla - nešvari, dar labiau sustiprėjo.