Lenkijoje laukiama daug aukštų svečių iš užsienio. Tokios progos jie net košmaruose nesapnavo. Valstybių vadovai su lenkų tauta į paskutinę kelionę palydės tragiškai žuvusį prezidentą Lechą Kaczyńskį.

Laukiama netikėtų svečių

Atsisveikinti su juo į Lenkiją atvyks Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė, kurią paskutinę spėjo aplankyti velionis, ir buvęs prezidentas Valdas Adamkus, kurį su žuvusiuoju irgi siejo glaudi partnerystė. Tarp garbingų svečių bus ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, aukšti ES atstovai. Neatmetama galimybė, kad į Varšuvą atvyks JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas.

Katastrofos aukų laidotuvės vyks šeštadienį, balandžio 17-ąją. Ar tą pačią dieną žemei bus atiduotas ir prezidento kūnas, kol kas nežinoma.

Varšuvos gyventojai ir svečiai vakar toliau plūdo prie prezidento rūmų, kur guli pašarvotas šalies vadovas. Didžiulė minia sekmadienį išsirikiavo sostinės gatvėse, kai jomis buvo vežamas L.Kaczyńskio karstas.

Atpažinti nebus lengva

Lenkijos prezidento kūną atpažino brolis dvynys Jarosławas Kaczyńskis, kuris irgi turėjo skristi katastrofą patyrusiu lėktuvu, bet paskutinę akimirką atsisakė kelionės dėl sunkios motinos ligos. Jai apie sūnaus žūtį kol kas nepranešta.

Kitų aukų identifikavimas pirmadienį tęsėsi Maskvoje, kur atvyko žuvusiųjų artimieji. Rusija pasisiūlė apmokėti jų kelionės išlaidas.

Iki šiol pavyko atpažinti 24 žmones, daugumą jų – pagal drabužius ir asmens dokumentus. Rusijos pareigūnai pranešė, kad kai kurių smarkiai sužalotų aukų tapatybę bus labai sunku nustatyti, todėl gali prireikti DNR tyrimų.

Vakar pavyko atpažinti ir Lenkijos pirmosios ponios Marios Kaczyńskos kūną. Šiandien jis turėtų būti parskraidintas į Lenkiją.

Žuvo istorinės asmenybės

Su prezidentu L.Kaczyńskiu per incidentą, kuris įvyko netoli vakarinio Rusijos miesto Smolensko, žuvo jo žmona, kai kurie artimiausi padėjėjai, įstatymų leidėjai, kariuomenės vadai, aukšti dvasininkai, istorinės asmenybės, prezidento lėktuvo įgula, taip pat 1940 m. Katynėje ir kitur Rusijoje bei Ukrainoje sušaudytų lenkų artimieji.

Katastrofa Rusijoje nusinešė Lenkijos demokratinio judėjimo "Solidarumas" garsios veikėjos 80-metės Annos Walentynowicz gyvybę. 1980 m. rugsėjį ji, tuo metu moteris dirbo kranininke Lenino laivų statykloje Gdanske, buvo atleista iš darbo dėl disidentinės veiklos. Tas žingsnis išprovokavo streikus, kurie išplito į kitas Lenkijos gamyklas, ir paskatino sukurti "Solidarumą", po devynerių metų nulėmusį komunistinio režimo žlugimą.

Tarp žuvusių šeštadienį buvo paskutinis Londone veikusios Lenkijos vyriausybės tremtyje vadovas – 90 metų Ryszardas Kaczorowskis. Vyriausybė tremtyje buvo suformuota, kai Lenkiją okupavo naciai.

Jos nariai kelis dešimtmečius skelbė esantys vieninteliai teisėti savo šalies lyderiai, kai Lenkijoje po karo įsigalėjo komunistinis režimas. Tokia padėtis baigėsi 1990 m., kai Lechas Wałęsa tapo pirmuoju po karo demokratiškai išrinktu prezidentu.

Neteko puikaus finansininko

Lenkija taip pat neteko vieno savo ekonominio stabilumo, atlaikiusio pastarąją pasaulinę ekonomikos krizę, architektų – 46 metų Nacionalinio banko vadovo Sławomiro Skrzypeko, kuris glaudžiai bendradarbiavo su L.Kaczyńskiu.

S.Skrzypeko paskyrimas vadovauti Lenkijos centriniam bankui 2007 m. buvo plačiai kritikuojamas: buvo tvirtinama, kad jis turi per mažai patirties ir kad tą postą gavo tik dėl L.Kaczyńskio protekcijos. Tačiau šio finansininko sprendimai siekiant išlaikyti zloto vertę ir užtikrinti centrinio banko saugumą, padėjo Lenkijai tapti vienintele ES šalimi, kuri pernai išvengė pasaulinės recesijos.

"Tai buvo viena iš tikrai nuostabių karjerų pastarojo meto Lenkijoje, – sakė politikos apžvalgininkas Rafalas Chwedorukas iš Varšuvos universiteto. – Dėl jo paskyrimo į įvairius postus buvo karštai diskutuojama, tačiau jis nugalėjo. Netgi jo kritikai sako, kad jam vadovaujant bankas gerai atliko savo vaidmenį."

"Mums buvo nukirsta galva"

Po 96 gyvybes nusinešusios katastrofos aukščiausių vadų taip pat neteko Lenkijos kariuomenė. Aukų sąraše yra Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas 58 metų generolas Franciszekas Gagoras, karo laivyno vadas 51 metų kontradmirolas Andrzejus Karweta, 47 metų oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas, 49 metų sausumos pajėgų vadas divizijos generolas Tadeuszas Bukas.

Katastrofą patyrusio lėktuvo "Tu-154" keleiviai skrido į Katynės memorialą, kur turėjo vykti 70-ųjų žudynių metinių minėjimo ceremonija.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sovietų Sąjungos represinės struktūros Katynėje ir kitose Rusijos bei Ukrainos vietose išžudė apie 22 tūkst. Lenkijos kariškių ir intelektualų. Ši strategija turėjo padėti parklupdyti ir kontroliuoti šalį, kurios rytines teritorijas pagal Molotovo–Ribbentropo paktą Maskva užgrobė 1939 m.

"Tai labai panašu į Katynę, kur mums buvo nukirsta galva", – sakė buvęs Lenkijos prezidentas L.Wałęsa, kalbėdamas apie pastarąją katastrofą.

L.Kaczyńskio nepasakyta kalba

Lenkijos dienraštis "Rzeczpospolita" išspausdino L.Kaczyńskio kalbos, kurią jis buvo pasirengęs sakyti Katynėje, tekstą.

Iš šio teksto aiškėja, jog per gedulingą renginį Katynėje Lenkijos lyderis ketino pareikalauti, kad būtų atversti visi dokumentai, susiję su sušaudymu Katynėje, taip pat kad teisiškai būtų įtvirtinta, jog tų žudynių aukos buvo nekaltos.

"Reikalaujame tokių veiksmų, pirmiausia, dėl aukų atminimo ir pagarbos jų artimųjų skausmui, – sakoma prezidento kalboje. – Tačiau mes reikalaujame to ir dėl bendrų vertybių, kurios turi būti kaimyninių tautų visoje Europoje pasitikėjimo ir partnerystės pagrindas."

Taip pat L.Kaczyńskis norėjo pagirti Rusijos pastangas siekiant atkurti istorinį teisingumą Katynės tema.

"Katynė tapo skausminga žaizda Lenkijos istorijoje, ji ištisiems dešimtmečiams apnuodijo lenkų ir rusų santykius. Tai padarykime taip, kad Katynės žaizda galėtų pagaliau visiškai išgyti ir užsitraukti. Jau esame teisingame kelyje. Mes, lenkai, vertiname tai, ką pastaraisiais metais padarė rusai. Ir šiuo keliu, suartinusiu mūsų tautas, turime eiti toliau, nesustodami, neatsigręždami", – pabrėžiama prezidento kalbos tekste.