Pastaraisiais metais šios Juodosios jūros šalies valdžia vykdo susidorojimą su opozicija ir už grotų pasiuntė ne vieną proeuropietišką veikėją.
Sakartvelo vyriausybė susiduria su kaltinimais dėl demokratijos nuosmukio, poslinkio link Rusijos ir bandymų sužlugdyt šalies visuomenės siekį prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Vyriausybė šiuos kaltinimus atmeta.
Bendrame ESBO pareiškime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, teigiama, kad organizacijos narės inicijuoja vadinamąjį Maskvos mechanizmą, siekdamos įsteigti faktų nustatymo misiją Sakartvelo atžvilgiu.
Skelbiama, kad misija „įvertins, kaip Sakartvelas vykdo savo įsipareigojimus ESBO, ypatingą dėmesį skiriant įvykiams nuo 2024 metų pavasario“.
„Mes atidžiai ir su vis didesniu susirūpinimu stebėjome žmogaus teisių padėtį Sakartvele“, – sakoma ESBO išplatintame pareiškime.
ESBO paragino Sakartvelą bendradarbiauti su misija, taip palengvindama jos darbą.
Pagal šį mechanizmą misijos ekspertai turi per kelias savaites pateikti ataskaitą.
Pastarąjį kartą šis mechanizmas buvo inicijuotas po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ekspertų grupė kelis kartus buvo siunčiama į Ukrainą, kur nustatė aiškius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų modelius.
ESBO turi 57 narius, įskaitant Maskvą ir Kyjivą. Ukraina yra raginusi pašalinti Rusiją iš organizacijos, kuri buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo laikotarpio įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Ši organizacija siunčia stebėtojus į konfliktų zonas bei rinkimus visame pasaulyje, taip pat imasi programų užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei užtikrinti žiniasklaidos laisvę.
(be temos)