Bloko dėmesys nukrypo į konkurencingumą susirūpinus vangiu ekonomikos augimu. Tai ryškus posūkis nuo ES vadovės Ursulos von der Leyen pirmosios kadencijos darbotvarkės, kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama kovai su klimato kaita.

Ekonomikos augimo klausimas tapo ypač aktualus JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus įgyvendinti strategiją „Pirmiausia Amerika“, dėl kurios gresia prekybos karo su ES pavojus.

Bloko pramonės vadovas Stephane‘as Sejourne‘as sakė, jog ES „supaprastina“ ekologiško verslo taisykles, kad europinės įmonės taptų konkurencingesnės – t. y., kol kas nenorima griebtis „grandininio pjūklo“.

„Europa žino, kaip jai persitvarkyti. Be grandininio pjūklo, bet su kompetentingais vyrais ir moterimis, kurie įsiklauso į ekonomikos žaidėjų poreikius“, – pabrėžė S. Sejourne‘as, referuodamas į amerikietį Eloną Muską ar argentinietį Javierą Milei, kurie pjūklą pavertė reformistinio ryžto simboliu.

„Tai nekenkia jokiems žaliesiems tikslams“, – spaudos konferencijoje pažymėjo ES viceprezidentė Teresa Ribera, atsakinga už žaliąją pertvarką.

Susierzinusios įmonės – bei didžiosios ekonomikos, Prancūzija ir Vokietija – jau seniai ragino Briuselį sušvelninti verslo sąlygas ir sumažinti energijos kainas, kurios yra didesnės nei Jungtinėse Valstijose.

D. Trumpui atmetant savo pirmtako siekį skatinti investicijas į švariąsias technologijas, Briuselis taip pat įžvelgia galimybę Europai.

Taigi Europos Komisija pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama atsisakyti biurokratizmo, sumažinti energijos kainas ir sustiprinti švariųjų technologijų sektorių pasirašant Švarios pramonės susitarimą (angl. Clean Industrial Deal).

Pirmiausia ES vykdomoji institucija nurodė valstybėms narėms sumažinti elektros apmokestinimą – tai padės ir vartotojams, ir įmonėms. Be to, ketinama atsisakyti keleto naujų taisyklių, susijusių su aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartais tiekimo grandinėse – priimtų vos prieš kelis mėnesius, bet vėliau sukritikuotų kaip pernelyg sunki našta verslui.

Smulkusis verslas

ES taikiklyje atsidūrė du svarbūs teisės aktai. Pirmasis – Įmonių tvarumo ataskaitų direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), pagal kurią reikalaujama, kad didelės įmonės investuotojams ir kitoms „suinteresuotosioms šalims“ teiktų informaciją apie savo daromą poveikį klimatui, emisijų kiekį ir veiksmus, kurių imtasi visam tam mažinti.

Antrasis – praėjusiais metais priimta Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kurią reikalaujama, kad didelės įmonės spręstų savo tiekimo grandinių „neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai“ visame pasaulyje.

Dokumento projekte, su kuriuo susipažino agentūra AFP, ES teigia, jog įmonės turi teikti ataskaitas apie tiekimo grandines ne kasmet, o kas penkerius metus – tai „ženkliai sumažins naštą“. Jame taip pat priduriama, kad Komisija vers laikytis minėtų reikalavimų didesnes įmones – turinčias daugiau nei 1 000 darbuotojų. Šiuo metu taisyklės taikomos įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir kurių apyvarta siekia 40 mln. eurų (42 mln. dolerių).

Pasiūlymams dar turės pritarti ES valstybės ir Europos Parlamentas.

Praeities „klaidos“

Pristatydama naujas priemones, Komisija pakartojo savo tikslą iki 2050 m. pasiekti ekonomikos neutralumą anglies dioksido atžvilgiu ir pažadėjo „toliau siekti“ tokių tikslų, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimas 55 proc. iki 2030 m.

Tačiau dėl šių pakeitimų veikiausiai kils karštos diskusijos Europos Parlamente, kadangi centristai, kairieji ir žalieji nepritaria aplinkosaugos taisyklių švelninimui.

Vis dėlto kai kurie liberalai, pvz., Prancūzijos centristė Marie-Pierre Vedrenne, linkę su pokyčiais sutikti: dabar ji mano, kad taisyklės buvo „klaida“, nors anksčiau pati už jas balsavo.

„Pasaulis visiškai keičiasi, – sakė ji. – Manau, mes, europarlamentarai, turėtume pripažinti: „Taip, kartais darome klaidų.“

Kita vertus, Parlamento socialistų frakcija praėjusią savaitę paragino Briuselį „pergalvoti“ naująjį požiūrį.

Klimato aktyvistai taisyklių švelninimui nepritaria.

„Kurso pakeitimas dabar būtų labai žalingas pirmaujančioms įmonėms, kurios yra įsipareigojusios siekti tvarumo ir jau pradėjo investuoti pinigus bei išteklius į teisės aktų laikymąsi“, – pabrėžė aplinkosaugos teisės nevyriausybinės organizacijos „ClientEarth“ atstovė Amandine Van Den Berghe.

„Jei šios lenktynės yra lenktynės iki dugno, mes nelaimėsime“, – pridūrė ji.