ES rengiasi pradėti Ukrainos karių apmokymo misiją

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

„D. Kulebai į mus kreipiantis iš slėptuvės, mes padidiname ES karinę pagalbą iki 3,1 mlrd. eurų ir pradedame Ukrainos karių apmokymo misiją“, – per susitikimą Liuksemburge socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Naujausios beatodairiškos Rusijos atakos nepajudins mūsų ryžto remti Ukrainą, o tik sustiprins“, – pridūrė jis.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis aštuntą mėnesį, ukrainiečių pajėgos daro pažangą mūšio lauke, o Kyjivo rėmėjai Vakaruose nori užtikrinti, kad jo kariuomenė turėtų pajėgumų kovoti toliau.

Kelios ES narės, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, jau apmoko ukrainiečius, kaip naudotis ukrainiečiams tiekiamomis moderniomis artilerijos sistemomis, raketų leidimo įrenginiais ir oro gynybos sistemomis.

JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė taip pat jau ėmėsi apmokyti tūkstančius Ukrainos karių. Londonas siekia šiais metais apmokyti 10 tūkst. ukrainiečių, o kitais metais – daugiau kaip 20 tūkstančių.

ES šiuo požiūriu atsilieka.

Minėtieji europiečių kariniai mokymai turėtų prasidėti kitą mėnesį, o misijos biudžetas pradiniam dvejų metų laikotarpiui sieks apie 105 mln. eurų.

Pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, teigimu, planuojama suteikti bazinius mokymus 12 000 karių ir specializuotus mokymus dar 2 800.

Iranietiški dronai

Misija didžiausia dalimi turi vykti Ukrainos kaimynėje Lenkijoje, be to, svarbi apmokymų dalis vyks Vokietijoje.

Atskirų šalių jau vykdomos programos bus tęsiamos ir vėliau galėtų būti įtrauktos į ES misiją.

Patvirtinus naująjį 500 mln. eurų paketą bendra pagalba ginklams įsigyti iš ES centrinio iždo viršys 3 mlrd. eurų. Šalys narės taip pat yra skyrusios pinigų iš savų biudžetų.

D. Kuleba savo „Twitter“ paskyroje parašė esąs „turbūt pirmasis užsienio reikalų ministras“, tokiame ES susitikime kalbą davęs iš bunkerio, kuriame teko slėptis dėl nuo oro atakų, apie kurių pavojų pirmadienį Kyjive skelbė sirenos.

„Paprašiau daugiau oro gynybos pajėgumų ir amunicijos tiekimo. Paraginau ES pritaikyti sankcijas Iranui dėl dronų Rusijai tiekimo“, – rašė jis bei paragino įvesti Maskvai naują „stiprų“ sankcijų paketą.

ES ministrai aptarė įtariamą Irane pagamintų bepiločių orlaivių panaudojimą Maskvai smūgiuojant į taikinius Ukrainoje, tačiau bausmės kol kas nesitikima.

Teheranas atmeta kaltinimus, kad jis tiekia Rusijai ginklus „naudoti kare Ukrainoje“.

Briuselis sako atliekantis tyrimą dėl galimų vienos Jungtinių Tautų rezoliucijos pažeidimų ir galintis dėl to paskelbti sankcijų.

„Ieškosime konkrečių įrodymų apie netiesioginį (Teherano) dalyvavimą, kurį Iranas griežčiausiai neigia“, – sakė J. Borrellis.

ES, kuri šiuo metu tarpininkauja įstrigusioms pastangoms atgaivinti 2015 metų pasaulio galių susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos, savo sankcijomis Teheranui atsilieka nuo JAV.

Tačiau blokas pirmadienį sutiko taikyti sankcijas 15 pareigūnų ir subjektų Irane dėl žiauraus protestų, kilusių dėl 22 metų Mahsos Amini mirties, malšinimo.