2023-aisiais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.).

Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo gerokai mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko vienai moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.

„Tai didžiausias metinis sumažėjimas, užfiksuotas nuo 1961 metų“, – pirmųjų metų, kurių suvestiniai visos ES duomenys yra prieinami, pažymėjo Eurostatas.

Pasak ES statistikos agentūros, gimstamumas Europoje nuolat mažėja nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio, o per pastaruosius 20 metų jis tik retkarčiais šiek tiek atsigaudavo.

Todėl bloko gyventojai sparčiai senėja, o kai kuriose šalyse trūksta darbo jėgos tuo metu, kai dėl griežtų dešiniųjų pažiūrų politikų iškilimo daugeliui vyriausybių tenka riboti migraciją.

Eurostato duomenimis, 1964 metais bloke gimė rekordinis vaikų skaičius – 6,8 mln. vaikų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2023-iaisiais.

2023-iaisiais didžiausias Europos Sąjungoje bendrasis gimstamumo rodiklis buvo Bulgarijoje (1,81 vaiko vienai moteriai), po jos sekė Prancūzija (1,66) ir Vengrija (1,55).

Mažiausias gimstamumas buvo Maltoje (1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai), Ispanijoje (1,12) ir Lietuvoje (1,18).

Eurostato duomenimis, vidutinis moterų amžius, kai jos susilaukia pirmagimio, dar padidėjo – nuo 28,8 metų 2013-aisiais iki 29,8 metų.

Nors mirusiųjų buvo daugiau nei gimusiųjų, dėl migracijos bendras ES gyventojų skaičius 2023 metais padidėjo 1,6 mln. iki 449,2 mln. žmonių.