- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga atsisakė plano per dvejus metus suformuoti 10 tūkst. pareigūnų pajėgas, kurios saugotų bloko sienas ir pakrantes, dėl šio užmojo nerealistiškumo, ketvirtadienį paskelbė Bendrijai pirmininkaujanti Austrija.
Kai kurios ES narės būgštavo, kad šiuo planu būtų pasikėsinta į jų suverenią teisę kontroliuoti valstybines sienas, o kitos nerimavo dėl šių pajėgų, kurių koncepciją Europos Komisija pristatė rugsėjį, finansavimo.
Kaip žurnalistams sakė Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis), EK siūlymas iki 2020-ųjų suformuoti 10 tūkst. pasieniečių pajėgas „iš tikrųjų viršija dabartines galimybes“.
„Būtent todėl dabar svarstome atitinkamą kompromisą“, – nedetalizuodamas pareiškė VRM vadovas.
„Nieko nelaimėsime, jei užrašysime ant popieriaus „10 000“, o (pajėgos) iš tikrųjų neatsiras, todėl terminai yra pratęsiami“, – pridūrė jis.
Pasak H. Kicklio, kaip alternatyvą Bendrija šiuo metu svarsto pajėgų „laipsnišką telkimą“, kai bus patvirtintas 2021–2027 metų ES biudžetas.
Dabartinė ES pirmininkė Austrija ketvirtadienį surengė Briuselyje ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą, per kurį aptariami planai migracijai į bloką pažaboti.
„Turėsime aptarti, kiek postų įmanoma sukurti iki 2020-ųjų. Neturime dalinti šiuo klausimu jokių utopinių pažadų“, – teigė Vokietijos VRM vadovas Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis).
„Nerealistiška“
Vienas nežinomu norėjęs likti ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „gana teisinga būtų pasakyti“, jog Bendrija atsisakė plano siekti dislokuoti 10 tūkst. pasieniečių.
„Dabar tai yra nerealistiška“, – teigė jis.
Rugsėjį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paskelbė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų – gerokai išplėsti dabartines 1,3 tūkst. pareigūnų pajėgas.
Tačiau kelios ES narės tam nepritarė.
Pavyzdžiui, Lenkija pareiškė, kad dėl išaugusių išlaidų pajėgoms finansuoti gali sumažėti lėšų kelių ir kitiems infrastruktūros projektams.
Tokios šalys kaip Italija, Graikija ir Ispanija išsakė būgštavimų, kad iš kitų valstybių atvykę pasieniečiai pakenks jų nacionaliniam suverenumui, jei bus dislokuoti užklupus kokiai nors krizei.
Pasienio pajėgų sustiprinimas buvo vienas svarbiausių ES planų siekiant sustiprinti savo ilgas jūros ir sausumos sienas kovojant su migrantų, bėgančių nuo karo ir skurdo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, antplūdžiu.
Maža tikimybė, kad ES susitars dėl šių planų rėžia akį atsižvelgiant į tai, kad ES narės laiko lengvesne užduotimi stiprinti sienas nei susitarti, kaip skirstyti į Europą plūstančius migrantus ir pabėgėlius.
Bendrija siekia geriau pasiruošti potencialiems naujiems migrantų srautams, kurie išseko po 2015-ųjų piko dėl bloko bendradarbiavimo su Turkija ir Libija.
Šis antplūdis, vadinamas Europos rimčiausia migracine krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, padidino susiskaldymą visoje ES, ypač kalbant apie planus perskirstyti dešimtis tūkstančių prieglobsčio prašytojų tarp Bendrijos valstybių narių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...