Smarkėjant Rusijos ir Baltarusijos konfliktui, nutrūko naftos srautas į Lenkiją, Ukrainą ir Vokietiją

Baltarusijai ir Rusijai eskaluojant energetikos karą, jo pasekmes netruko pajusti kaimyninės šalys. Naktį į pirmadienį naftotiekiu “Družba” į Lenkiją, Ukrainą ir Vokietiją nustojo tekėti “juodasis auksas”.

Dviejų slavų valstybių konfliktas tapo nauju iššūkiu Europos Sąjungai (ES), kuri prieš tai gavo tvirtus patikinimus iš Kremliaus, kad nafta ir dujos iš Rusijos bus tiekiamos stabiliai.

Be žaliavos liko “PKN Orlen”

Agentūra “Reuters” ir Lenkijos televizija “TVN-24” vakar pranešė, kad naftos tiekimas naftotiekiu “Družba” buvo nutrauktas naktį į pirmadienį. Tai atsitiko praėjus keturioms dienoms po to, kai Rusijos naftai, transportuojamai per Baltarusiją, šios šalies valdžia įvedė 45 dolerių dydžio muito mokestį.

Nors Lenkijos valdžia situacijos nedramatizuoja, bet ekonomikos ekspertai mano, kad nuostolių bus patirta nemažų. Ekonomikos ministro pavaduotojas Petras Naimskis vakar rytą interviu “TVN-24” ramino visuomenę sakydamas, kad turimų naftos atsargų Lenkijai užteks beveik trim mėnesiams.

Ministro pavaduotojas tikino, kad šalies energetinis saugumas nenukentės dėl to, kad naftotiekiu “Družba” nafta nustojo tekėjusi. Tačiau kiek vėliau Ekonomikos ministerija paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame naftos tiekimo sutrikimus pavadino “čiaupų užsukimu”, nors dokumente nebuvo aiškiai pasakyta, kas tuos čiaupus užsuko: Maskva ar Minskas?

Naftos negauna dvi didžiausios naftos perdirbimo kompanijos - “Lotoso grupė” ir “PKN Orlen”. Pastaroji praėjusių metų pabaigoje įsigijo “Mažeikių naftą”, į kurią pretendavo ir Rusijos naftos kompanijos.

Nukentės ir artimiausia partnerė

Lenkijos santykiai su Rusija pastaruoju metu yra įtempti. Varšuva kaltina Maskvą, kad ji ekonominius svertus naudoja politiniais tikslais.

Jau beveik metai, kai nutrūko lenkiškos mėsos eksportas į Rusiją. Lenkijos valdžia ir ją remianti ES vadovybė tikina, jog Varšuva iš savo pusės padarė viską, kad mėsos tiekimai Rusijai vyktų be kliūčių, tačiau vežimas tebestovi vietoje. Mėsos karas tęsiasi.

Tačiau naftos srautas naftotiekiu “Družba” nepasiekia ir Vokietijos, kuri yra didžiausia Rusijos ekonominė partnerė. Ši aplinkybė liudija, kad Vokietijos, kaip ir visos ES, energetinė politika yra labai pažeidžiama, nes priklausoma nuo vieno tiekėjo, besivaidijančio su kaimyninėmis šalimis, priklausančiomis NVS.

Energetikos ekspertė Klaudija Kemfert radijo stoties “Vokiečių banga” korespondentui sakė, kad “Europos Sąjungoje tik kalbama apie apsirūpinimą energetiniais ištekliais iš mažiausiai dviejų šaltinių, tačiau nieko konkrečiai šioje srityje iki šiol nepadaryta”.

Kitos ES šalys Vokietijai smarkiai priekaištauja dėl to, kad ji leidžiasi į pernelyg didelę bičiulystę su Kremliumi, sudarydama atskiras sutartis su Rusijos naftos ir dujų kompanijomis. Berlynas atsikerta, kad taip elgiasi ir kitos Bendrijos valstybės.

Dujų milžinas koncernas “Gazprom” iš tikrųjų sudarė atskiras dujų tiekimo sutartis su beveik visomis ES senbuvėmis, pradedant Graikija ir baigiant Italija.

“Transneft” vadovas - teisme

Vienos didžiausių Rusijos naftos kompanijos - “Transneft” vadovas Semionas Vainštokas per Maskvos televiziją vakar apkaltino Baltarusijos valdžią, kad ji žlugdo naftos eksportą į tris valstybes.

“Tranzitas - šventa karvė, kurios liesti negalima niekam, nes tokiu atveju įsigalės visiškas ekonominis chaosas”, - sakė S.Vainštokas, gerai žinomas artimais ryšiais su Kremliumi.

Atsikirsdamas Minskas paskelbė, kad S.Vainštokas netrukus atsidurs kaltinamųjų suole, nes jam Baltarusijoje iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis yra kontrabandininkas, nes eksportuoja naftą neteisėtai - be atitinkamo dviejų šalių susitarimo. Ankstesniojo susitarimo terminas baigėsi gruodžio 31 dieną.

Nors grasinimai S.Vainštokui yra išties komiški, ES pareigūnų, atsakingų už energetiką, juokas neima. Briuselyje paskelbta, kad po kelių dienų įvyks Bendrijos skubus pasitarimas, kuriame bus svarstoma, kaip reaguoti į vis dažnėjančius dujų ir naftos tiekimo iš Rusijos sutrikimus.