E. Macronas per derybas su opozicija ieškos išeities iš politinės aklavietės

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį pradeda derybas su opozicija, siekdamas rasti išeitį iš aklavietės, susidariusios jo koalicijai per rinkimus nesugebėjus užsitikrinti absoliučios daugumos parlamente.

Anksčiau prezidentas atmetė premjerės atsistatydinimo prašymą.

E. Macronas turėtų susitikti su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir kitų politinių partijų vadovais retų derybų Eliziejaus rūmuose, bandydamas rasti išeitį iš situacijos, galinčios sužlugdyti jo antrosios kadencijos reformų planus.

Politinio paralyžiaus perspektyvos ir M. Le Pen vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų partijos proveržis per rinkimus taip pat kelia klausimų dėl E. Macrono lyderystės Europoje, prezidentui siekiant išlaikyti pagrindinį vaidmenį sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą problemą.

Kaip nurodė Eliziejaus rūmai, Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born), kai kurių apžvalgininkų kaltinama dėl pernelyg silpnos rinkimų kampanijos, pateikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, tačiau jis atsisakė jį patenkinti.

E. Macronas mano, kad vyriausybė turi „tęsti darbą ir veikti“, todėl dabar prezidentas derybose su opozicijos partijomis ieškos „konstruktyvių sprendimų“ politinei aklavietei įveikti, sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Derybų maratoną antradienį prezidentas pradėjo pokalbiu su tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos (LR) vadovu Christianu Jacobu (Kristianu Žakobu). Respublikonų pozicijos pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo, bet dabar jie gali sustiprinti savo įtaką, jei sutiks užtikrinti E. Macronui balsų daugumą.

E. Macronas susitiks ir su kairiųjų aljanso NUPES atstovais – Socialistų partijos lyderiu Olivier Faure'u (Olivjė Foru) bei Komunistų partijos vadovu Fabienu Rousseliu (Fabianu Ruseliu).

Antradienį 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) numatytas retas E. Macrono susitikimas su kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lydere M. Le Pen, kuri buvo jo pagrindinė varžovė gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose.

„Nė kalbos apie paktą“

E. Macronas turi keletą pasirinkimo galimybių: siekti sudaryti naują koalicinį aljansą, priiminėti teisės aktus remiantis ad hoc susitarimais ar net skelbti naujus rinkimus.

Viena tokių galimybių būtų aljansas su 61 mandatą turinčiais respublikonais.

Tačiau Ch. Jacobas po derybų, iš pažiūros, užtrenkė duris tokiai perspektyvai.

„Pasakiau prezidentui, kad negali būti nė kalbos apie tai, kas mūsų rinkėjų galėtų būti vertinama kaip išdavystė“, – sakė jis.

„Mes liksime opozicijoje.... negali būti nė kalbos apie kokį nors paktą“, – pareiškė Ch. Jacobas, žadėdamas, kad jo partija neblokuos institucijų darbo.

E. Macronas tikėjosi per savo antrą kadenciją įgyvendinti ambicingą mokesčių mažinimo, socialinės apsaugos reformos ir pensinio amžiaus ilginimo programą. Dabar visa tai kelia abejonių.

„Ką jam (E. Macronui) dabar daryti?“ – skelbė dienraščio „Le Parisien“ antraštė.

„Macronas atsidūrė aklavietėje, NUPES jau susiskaldė“, – rašė „Le Figaro“.

Nors E. Macrono centristų koalicija „Kartu“ (Ensemble) užsitikrino daugiausiai mandatų (245), jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą Nacionaliniame Susirinkime.

Aljansas NUPES po rinkimų tapo pagrindine opozicine jėga. Drauge su sąjungininkais jis turi 137 mandatus, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Tačiau nepanašu, kad socialistų, komunistų, žaliųjų ir kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“(„Nepasidavusi Prancūzija“) koalicijai pavyks išlaikyti bendrą poziciją įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

„Įsiklausyti į rinkėjus“

Aljansą NUPES subūręs partijos „La France Insoumise“ lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) pirmadienį pasiūlė sudaryti nuolatinį kairiųjų bloką, tačiau šį siūlymą nedelsiant atmetė kitos trys NUPES partijos.

Manoma, kad norėdamas paniekinti prezidentą J.-L. Melenchonas trečiadienį nevyks derybų su E. Macronu į Eliziejaus rūmus, o siųs savo pavaduotojus.

Tuo metu M. Le Pen vadovaujami kraštutiniai dešinieji rinkimuose pasirodė geriausiai per visą savo istoriją ir tapo stipriausia opozicine partija, gavusia 89 vietas vietoje anksčiau turėtų aštuonių.

M. Le Pen pareiškė, kad premjero pakeitimas „didelių pokyčių neįneštų“, ir paragino E. Macroną „įsiklausyti į tai, ką pasakė Prancūzijos rinkėjai“.

Net jeigu E. Borne išliks savo poste, ministrų kabinetas turėtų būti pertvarkytas.

E. Macrono sveikatos ir aplinkos ministrai rinkimuose patyrė pralaimėjimą, todėl pagal tradiciją turės atsistatydinti, kaip ir parlamento pirmininkas ir E. Macrono frakcijos parlamente vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelenskis šlykštėjosi Makrono apsikabinimo

Zelenskis šlykštėjosi Makrono apsikabinimo portretas
dėl Makrono pomėgio bučiuoti Putino užpakalį
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių