Čingischano pergalių paslaptis

Čingischano klajoklių triumfas XII amžiuje iki šiol stebina istorikus. Kaip tokia nedidelė mongolų tauta, turėjusi vos 600-700 tūkstančių gyventojų, sugebėjo užkariauti teritorijas nuo Korėjos iki Vengrijos. Tuo laiku Kinijoje gyveno 60 milijonų, Rusijoje – 8 milijonai žmonių, tačiau šios šalys taip pat kentėjo nuo Čingischano karių. Mongolų tautos didvyrio sėkmės priežasčių reikia ieškoti jo vaikystėje ir garsiajame jo teisiniame kodekse – Jasoje.

Vaikystės pamokos

Čingischanas gimė 1162 metais kilmingo bordžigų klano vado šeimoje. Tikrasis jo vardas buvo Temudžinas. Legenda pasakoja, kad, gimus berniukui, ant jo delno buvo kraujo krešulys – ženklas, pranašaujantis, kad vaikas taps didvyriu. Kai berniukui buvo vos dešimt metų, varžovai nunuodijo jo tėvą. Pagal genties paveldėjimo įstatymus Temudžinas buvo paskelbtas klano vadu. Tačiau gentis jį paliko vieną likimo valiai. Kitus trejus metus Temudžinas turėjo kovoti už savo išlikimą vienas. Paliktas Mongolijos stepėse, jis neretai ieškojo augalų šaknų, kad prasimaitintų. Berniukas turėjo tik septynias avis. Tų laikų Mongolijoje galvijai buvo ne tik pagrindinė valiuta, bet ir garbės simbolis. Septynios avys reiškė, kad Temudžinas yra skurdžius ir atstumtasis.

Treji negailestingos kovos už išgyvenimą metai užgrūdino būsimą Čingischaną ir suformavo jo charakterį. Tarp iš prigimties klastingų mongolų Temudžinas pasižymėjo neįtikėtina nuovoka, pasitikėjimu savimi ir valios stiprumu. Treji metai vienatvės suformavo ir jo pagrindinių vertybių sistemą. Darnus, griežtai organizuotas kolektyvas, pagarba įstatymui bei tradicijoms, besąlygiškas paklusnumas vadui bei pagalba badaujantiems ir skurstantiems - tokios buvo jo pagrindinės vertybės, vėliau tapusios ir pagrindinio įstatymų sąvado – Jasos - nuostatų pagrindu.

Trylikametis Temudžinas kartą netikėtai sutiko savo genties žmones. Jis neparodė jiems priešiškumo, nes suprato, kad netikę įstatymai kalti dėl jo gentainių degradacijos. Jaunuolis pradėjo genties vyrams aiškinti savo politinius ir karinius įsitikinimus. Šie buvo priblokšti jaunuolio mąstymo ir brandos. Buvę gentainiai prisiekė jam savo ištikimybę, o aplinkinių genčių atstovai taip pat susirinkdavo paklausyti jaunojo vado. Įgudęs nepraleisti tinkamų progų, Temudžinas šią auditoriją panaudojo kariuomenei burti.

Kelias į sėkmę

Temudžino valdžios stiprėjimas prasidėjo tada, kai varžovų merkitų gentis pagrobė jo žmoną Bortė. Tada jaunasis vadas pagalbos kreipėsi į keritų chaną Togrilą, kuris ne tik pasiūlė 20 tūkstančių karių armiją, bet prikalbėjo Temudžino vaikystės draugą Jamuką taip pat prisijungti su savo kariais. Temudžinui vadovaujant, meritai buvo visiškai sunaikinti.

Dvidešimtmetis Temudžinas buvo tituluotas Visatos valdovu – Čingischanu. Jis pradėjo sudėtingą klajoklių genčių vienijimo į naciją procesą. Čingischanas suvokė, kad būtina naujus griežtus įstatymus jungti su tradicinėmis vertybėmis bei nepamiršti mongolų klajokliško gyvenimo ypatumų. Nors buvo pradėta didžiosios sostinės Karakorumo statyba, Čingischanas liko klajokliu kaip ir jo žmonės. Jo užsakymu buvo pagaminta didžiulė, tačiau lengvai transportuojama jurta, kuri simbolizavo karo vado rūmus. Šie rūmai keliavo kartu su Čingischanu, taip buvo suderintas klajokliškas gyvenimas ir valdžios atributai.

Didžioji Čingischano jasa

Žodis “jasa“ reiškia įstatymą, potvarkį. Kai mes kalbame apie Didžiąją Čingischano jasą, turime omeny įstatymų bei taisyklių rinkinį, kurį didysis mongolų vadas buvo paruošęs jau 1206 metais ir tobulino visą savo gyvenimą. Tai buvo pirmieji rašytiniai mongolų įstatymai uigurų kalba. Jie buvo saugomi kaip šventų raštų rinkinys ir skaityti juos galėjo tik nedidelė grupelė išrinktųjų. Ir nors nėra išlikę nė vienos rašytinės jasos kopijos, apie ją galima spręsti iš amžininkų pasakojimų. Jasa – tai ne tik įstatymų rinkinys, bet savotiškas filosofinis traktatas, kuriame sudėta Čingischano vaikystės patirtis bei mongolų tradicinių vertybių regulos. Čia yra ir paslaptingų magijos formulių, turėjusių užtikrinti valdžios galybę. Tačiau manoma, jog jasa buvo sunaikinta Čingischano palikuonių, kadangi pagal šamanų tikėjimą magiškas kūrinys neišprusėlio rankose gali tapti siaubingu įrankiu.

Pagrindiniai jasos diktuojami įsakymai – tai bausmės už išdavystę, pederastiją, disciplinos nesilaikymą ir nepaklusnumą mūšyje, už vagystes, žudymą bei atsisakymą padėti totoriui. Jeigu stepėje sutikai ištroškusį – pagirdyk jį. Nepagirdei – bausmė. Praeivį pamaitink. Niekas neturi teisės pradėti valgyti, kol nepakvietė prisijungti pašaliečio. Praeivis gali prisijungti prie valgančių net neatsiklausęs. Pagalba pašaliečiui ir pagarba vargšams – vertybės, kurių svarbą Temudžinas suvokė dar vaikystėje. Tokių įstatymų dėl privalomo pagalbos suteikimo nebuvo nei europiečių teisynuose, nei kur kitur, tik pas mongolus.

Labai rimtai buvo traktuojamas pasiruošimas mūšiui. Asmenys, atsakingi už amuniciją, turėjo prižiūrėti, kad kariams netrūktų nieko – net siūlo su adata. Jei į savo prievoles jie žiūrėjo atmestinai, taip pat buvo baudžiami. Moterys turėdavo lydėti karius ir atlikti visus būtinus, net tradiciškai vyriškais laikomus darbus, kol kariai dalyvaudavo mūšyje.

Pagrindinė bausmė už drausmės laužymą – mirtis. Už didelius prasižengimus buvo nukertama galva. Tik prasižengusių kilmingųjų laukė truputį kitoks likimas – jiems sulaužydavo stuburą, kad nenutekėtų kraujas, nes buvo manoma, kad su krauju išteka ir žmogaus siela. Mirties bausmė laukė net tų, kurie šlapinosi į vandenį ar pelenus. Už mažesnes bausmes prasižengėliai buvo ištremiami į Sibirą.

Tačiau jasoje buvo skelbiama pagarba visoms religijoms bei privačiai nuosavybei. Jei pas žmogų rasdavo vogtą arklį, tai jis ne tik turėjo jį grąžinti savininkui, bet ir pridėti dar devynis arklius. Jeigu arklių vagis neturėjo, tada privalėjo atiduoti vaikus. O jeigu ir vaikų neturėjo, tai pats buvo atiduodamas į vergiją. Taip pat tas, kuris stepėje pamatydavo, kad lanką ar strėlę pameta prieš jį jojąs karys, turėdavo šį pasivyti ir grąžinti.

Jasoje išdėstytos taisyklės ir reikalavimai suvaidino nemenką vaidmenį formuojant mongolų kariauną. Be griežtos disciplinos ir įstatymų Čingischanas niekada nebūtų pasiekęs Europos.