- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Čilės žmonės savaitgalį nubalsavo, kad 155 narius turėsiantį organą, kuriam bus patikėta diktatūros laikų konstituciją, daugelio kaltinamą dėl didelės socialinės nelygybės, sudarytų daugiausiai nepartiniai veikėjai.
Nauja konstitucija buvo vienas pagrindinių reikalavimų per 2019 metais šalį supurčiusius protestus, nusinešusius keliasdešimt žmonių gyvybių, tačiau atvedusių į rinkimus, kurie daugelio buvo vadinami svarbiausiais Čilėje nuo šalies grįžimo prie demokratijos prieš 31 metus.
Šeštadienį ir sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai interpretuojami kaip smūgis valdančiajai dešiniajai stovyklai ir apskritai tradicinėms politinėms partijoms.
Prezidentas Sebastianas Pinera (Sebastianas Pinjera) sakė, kad rezultatai rodo, jog jo vyriausybė ir partijos nėra „prisiderinusios prie piliečių reikalavimų ir siekių“.
„Mums iššūkį meta naujos išraiškos ir nauji lyderiai“, – pripažino jis.
Nebuvo prognozuota, kad didelio palaikymo sulauks nepriklausomi kandidatai, per rinkimų kampaniją pateikę įvairių pažadų ir programų, tačiau jie gavo didžiausią balsų dalį – apie 40 procentų.
Suskaičiavus beveik 90 proc. balsalapių paaiškėjo, kad apie trečdalio rinkėjų palaikymo sulaukė kairiųjų partijų kandidatai, o dešinieji, šiuo metu esantys valdžioje, gavo tik kiek daugiau kaip 20 proc. balsų.
Dauguma nepriklausomų kandidatų yra „autsaideriai, nesantys jokių partijų nariai ir kritikuojantys tradicines partijas“, sakė Santjago universiteto politologas Marcelo Mella (Marselas Melja).
„Politinė sistema pertvarkoma, – sakė Čilės universiteto Viešųjų reikalų instituto darbuotoja Mireya Davila (Mirėja Davila). – Nepriklausomų veikėjų renkamoji galia daug didesnė negu manyta anksčiau, ir tai patvirtina, kad piliečiams tradicinės partijos įgriso.“
Dabartinė Čilės konstitucija buvo priimta dar 1980-aisiais – diktatoriaus Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) valdymo 1973–1990 metais įkarštyje. Šis dokumentas daugelio yra laikomas kliūtimi socialinio teisingumo pažangai šalyje, priskiriamoje vienoms nelygiausių tarp išsivysčiusių ekonomikų.
Ši nelygybė buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2019 metų spalį kilo masiniai protestai. Po mėnesio – ir žuvus 36 žmonėms – vyriausybė sutiko surengti referendumą dėl naujos konstitucijos.
Tas plebiscitas, iš pradžių paskirtas 2020 metų balandį, bet vėliau atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, galiausiai įvyko praėjusių metų spalio 25 dieną.
Rezultatas buvo nedviprasmiškas: 80 proc. dalyvių nubalsavo už tai, kad naują konstituciją parengtų specialioji komisija, sudaryta tik iš išrinktų narių.
Kairė ar dešinė?
Šį savaitgalį varžėsi daugiau kaip 1 300 kandidatų, siekiančių tapti istorijos dalimi.
Analitikai prieš balsavimą prognozavo, šie rinkimai taps kova tarp kairiojo ir dešiniojo sparno partijų atstovų, o nepriklausomi kandidatai veikiausiai nesulauks reikšmingos paramos.
Kairiosios partijos iš esmės siekia didesnės valstybinės mineralų ir kitų gamtos išteklių – daugiausia privatizuotų po diktatūros – kontrolės ir daugiau valstybės išlaidų švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms ir socialinei gerovei.
Tuo metu dešinieji, irgi pritariantys poreikiui didinti socialinę paramą, iš esmės gina kapitalistinę, laisvosios rinkos sistemą, kuriai jie dėkoja už dešimtmečius trukusį Čilės ekonomikos augimą.
Pirmą kartą pasaulyje pusė visų kandidatų vietų specialiai skirta moterims.
Lyčių pariteto principas bus taikomas ir 155 narių grupei, turėsiančiai per devynis mėnesius parengti naują Čilės pagrindinį įstatymą, kuris bus patvirtintas arba atmestas kitais metais vyksiančiame privalomame nacionaliniame balsavime.
17 vietų šioje asamblėjoje skirta indėnų atstovams.
Nepriklausomų kandidatų, tarp kurių esama daug aktorių, rašytojų, mokytojų ir teisininkų, dalyvavusių socialiniame sukilime, tvirtas pasirodymas didina neaiškumą, į kurią pusę pakryps svarstyklės.
„Tai... sudėtinga, nes [rengiant konstitucijos projektą] reikės derėtis su kiekvienu iš nepriklausomųjų ir derintis prie kiekvieno iš jų pozicijos“, – pažymėjo M. Davila.
Pinocheto šešėlis
Sekmadienį 57 metų architektas Guillermo Guzmanas (Giljermas Gusmanas) sakė balsavęs „su viltimi, kad šalyje įvyks pokyčių... Kad galėtume sukurti naują konstituciją, labai besiskiriančią nuo tos, kurią paliko mums diktatūra“.
Apklausos rodo, kad 60 proc. čiliečių galvoja, jog dabartinė konstitucija atvedė prie dabartinės elitui naudingos padėties.
„Atrodo, tarsi mes iš tikrųjų pradedame atsikratyti „Pinokio“, jo šešėlio, palikimo – visko“, – pridūrė 62 metų valstybės tarnautoja Carmela Urquiza (Karmela Urkisa), pavartodama velionio diktatoriaus pravardę.
Kaip rodo preliminarūs duomenys, balsavime sudalyvavo apie 37 proc. iš 14 mln. balso teisę turinčių žmonių.
Čilėje vienam gyventojui tenkančios pajamos yra didžiausios Lotynų Amerikoje, o pagal milijonierių skaičių šalis yra trečia regione. Tačiau darbininkai ir netgi pasiturintysis viduriniosios klasės sluoksnis yra prislėgti didelių skolų, dažniausiai paimtų siekiant apmokėti vaikų mokslą arba privačias pensijas.
Savaitgalį Čilės gyventojai taip pat rinko regionų gubernatorius, merus ir vietos tarybų narius. Šis balsavimas laikomas lapkritį planuojamų prezidento rinkimų lakmuso popierėliu.
Kampaniją prieš balsavimą sunkino COVID-19 protrūkis, o dviejų dienų rinkimų formatas buvo pasirinktas dėl pandemijos. 19 mln. gyventojų turinčioje Čilėje patvirtinta per 1,2 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, beveik 30 tūkst. žmonių mirė.
Čilė yra viena pirmaujančių Pietų Amerikos valstybių pagal vakcinavimą. Daugiau kaip 48,5 proc. iš 15,2 mln. skiepytinų gyventojų jau yra gavę abi vakcinos nuo koronaviruso dozes.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kinija kritikuoja šnipinėjimu įtariamo europarlamentaro padėjėjo sulaikymą
Pekinas antradienį pareiškė, kad šnipinėjimu įtariamo Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko ir Europos Parlamento (EP) nario padėjėjo sulaikymu siekiama šmeižti ir engti Kiniją. ...
-
JK parlamentas patvirtino planą siųsti migrantus į Ruandą1
Prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės vyriausybės planas skraidinti prieglobsčio prašytojus į Ruandą pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį po iki vėlumos užsitęsusių abejų parlamento rūmų ginčų. ...
-
Berlynas labai rimtais laiko įtarimus, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai1
Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. ...
-
R. Sikorskis: vis dar nėra konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų Ukrainai
Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge apgailestavo neišgirdęs jokių konkrečių deklaracijų dėl oro gynybos sistemų perdavimo Ukrainai. ...
-
Prokurorai: dėl įtarimų šnipinėjus Kinijai sulaikytas vokiečių europarlamentaro padėjėjas3
Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko, Europos Parlamento (EP) nario, padėjėjas buvo sulaikytas įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Istoriniame procese prieš D. Trumpą prokurorai prakalbo apie nusikalstamą sąmokslą2
Pirmajame baudžiamajame procese prieš buvusį prezidentą JAV istorijoje prokurorai pirmadienį pareiškė, kad Donaldas Trumpas įsivėlė į „rinkimų klastojimą“, nes likus kelioms dienoms iki 2016 m. rinkimų jis sumokėjo pornog...
-
Žiniasklaida: kitas JAV pagalbos Ukrainai paketas bus didesnis nei įprastai
JAV administracija rengia didesnį nei įprastai karinės pagalbos Ukrainai paketą, jame, be skubiai reikalingos artilerijos ir oro gynybos, bus ir šarvuočių. ...
-
Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias Šiaurės Korėjos branduolinio paleidimo pratybas
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas stebėjo pirmąsias šalyje „branduolinio paleidimo“ pratybas, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA, per jas buvo imituojama branduolinė kontrataka kaip įspėjimas p...
-
R. Sunakas lankydamasis Lenkijoje paskelbs apie pagalbą Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) antradienį vyksta į Varšuvą derybų su lenkų premjeru Donaldu Tusku ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, Ukrainos ir bendrai Europos saugumo klausimais. ...