Saulėtekis Rostoko uoste.

Burių magijos pakerėti, arba Kokia gali būti mūsų Jūros šventė

Saulėtekis Rostoko uoste.

Praėjusį savaitgalį Rostoke (Vokietija) keturioliktą kartą vyko nuostabi šventė – “Hanse Sail” regata, į kurią suplaukė net du šimtai penkiasdešimt burinių laivų. Klaipėdiečių delegaciją, kuriai vadovavo mero pavaduotojas Vidmantas Plečkaitis, tiesiog užbūrė burių, stiebų ir virvių muzika, o troškimas, kad klaipėdiečiai išvystų tokį kerintį vaizdą Jūros šventės metu ateinančiais metais, tapo dar stipresnis.

Kaip gimsta meilė

Klaipėda ir Rostokas – miestai, panašūs savo dydžiais ir uostų perkraunamų krovinių kiekiais. Griuvus Berlyno sienai, šis rytų Vokietijos miestas, vienas pirmųjų Hanzos miestų, jau atšventęs savo 780 metų jubiliejų ir kadaise turėjęs didžiausią burinį laivyną, nutarė atgaivinti buriavimo tradicijas ir kasmet antrąją rugpjūčio savaitę sukviesti senovinius laivus į “Hanse Sail“ šventę.

Vakarų Vokietijoje tokie festivaliai, kurių metu organizuojamos pramoginės kelionės burlaiviais į jūrą miestiečiams, visada buvo populiarūs, tad dviračio išradinėti iš naujo nereikėjo. Tam puikiai pasitarnavo ir miesto geografinė padėtis. Prie Varnės upės šalia senamiesčio išsidėstęs senasis ir dabar pramonei nebenaudojamas uostas bei trys su puse kilometro krantinių tapo puikia vieta tokiai šventei organizuoti.

Vaizdas, kai krantinėje trimis eilėmis vienas prie kito prisišvartavę burlaiviai, yra nenusakomas. Tai pati gražiausia miesto puošmena, prieš kurią nublanksta ir scenos, ir prekybininkų stendai, ir vaikų karuselės. Vieną rytą, dar nepatekėjus saulei - pusę penkių pabudusi nuo įspūdžių gausos, neatsilaikiau pagundai pasigrožėti šiuo vaizdu ir per miegantį senamiestį nukeliavau į uostą. Kaip užhipnotizuota vaikščiojau krantine ir negalėjau atitraukti akių nuo virvių ir stiebų raizgalynės kaip nuo kokio meno kūrinio. Iki šiol buvusi abejinga laivams, pajutau, kad tikrai pradedu juos įsimylėti. Burlaiviai – kaip kažkas tyro ir tikro – įsiskverbė į sielą ir mano širdyje surado savo uostą.

Kapitonams – po puokštę

“Hanse Sail” regata Rostoke buvo ir puiki proga susipažinti su laivų kapitonais ir pakviesti kitais metais juos atvykti į Klaipėdą. Mane labiausiai domino klausimas, kaip rostokiečiai sugeba prisivilioti tiek daug laivų. Žinoma, vienas iš svarbių šventės organizavimo aspektų yra tai, kad vokiečiai mielai užsisako ir išperka dienos bei vakaro keliones burlaiviais. Taip laivų savininkai gali susirinkti lėšų burlaivių labai nepigiam išlaikymui. Juk ir burių naujų reikia, ir navigacinė įranga sensta, o kur dar nenumatytas remontas... Bet tai - tik viena iš reikalo pusių. Ne mažiau svarbus ir organizatorių dėmesys kiekvieno laivo kapitonui bei įgulai. Tik atplaukus laivui į uostą, laivo kapitonui įteikiama gėlių puokštė, kiekvienam įgulos nariui – informacinis paketas apie miestą ir renginius. Pristatomas žmogus, kuris 24 valandas neišjungia mobiliojo telefono ir nuolat yra pasirengęs pagelbėti visais įmanomais klausimais. Laivai atleidžiami ne tik nuo krantinių mokesčių, bet nemokamai suteikiamos locmanų paslaugos, elektra, aprūpinama geriamuoju vandeniu. Kapitonams surengiamas specialus vakaras, kuriame jie gali ir pabendrauti, ir papramogauti. Šiemet kapitonai linksminosi viename sename dvare kaimo vietovėje.

Įgulos taip pat nepaliekamos be pramogų. Šiemet jiems buvo organizuojamos tinklinio varžybos Varnemiundės paplūdimyje.

Vakare vaikščiodamas krantine, gali stebėti, kaip laivo deniuose vyksta improvizuoti vakarėliai. Kas virkdo akordeoną, kas skambina gitara, kas tiesiog siurbčioja raudoną vyną ir šnekučiuojasi apie jūroje ir krante vykstantį gyvenimą. Tikrą gyvenimą! Pilną nuotykių ir romantikos.

Šventės gražuoliai

Rostoko meras priėmimą savo svečiams kasmet rengia 122 metrų ilgio keturių stiebų burlaivyje “Sedov”, priimančiame iki 270 svečių. Šis burlaivis, pastatytas 1921 metais, amžiaus pradžioje vadinosi “Magdalene Vinnen” ir vežiojo trąšas Čilėje bei grūdus Australijoje. Po Antrojo pasaulinio karo jis atiteko Rusijai ir buvo perkrikštytas Arktikos tyrinėtojo Georgijaus Sedovo garbei (1877-1914). Šis laivas yra įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje plaukiojantis mokomasis burlaivis. Įspūdingame laive ištaigingai pasipuošusiems ponams skanaujant subtilaus skonio patiekalus, keisčiausia buvo stebėti vargšus kursantus, lyg vergus prakaituotais veidais tempiančius lynus ir rankiniu būdu, kaip ir amžiaus pradžioje, bandančius išruošti laivą į kelionę. Kam pramoga, o kam – katorgiškas darbas...

Į dienos kelionę su “Linden“ burlaiviu, jau pažįstamu klaipėdiečiams, išsiruošiau ir aš. Šešių valandų kelionė tikrai neprailgo. Laivo įgula norintiems drąsuoliams leido kabarotis į stiebą ar išbandyti vairininko duonos, o man mieliausia buvo stebėti aplink nardančius kitus burlaivius, vienas nuo kito besiskiriančius ne tik dydžiu bei stiebų skaičiumi, bet ir burių spalvomis bei formomis. Negalėjau akių nuleisti nuo 30 metrų ilgio fregatos “Shtandart” iš Sankt Peterburgo, Petro Pirmojo laivo kopijos. Spalvingas laivo korpusas, neįprastos burės ir vėliavos nukelia tiesiai į aštuonioliktąjį amžių. Širdį glostė mintis, kad jau šio rugsėjo pabaigoje šis laivas atplauks ir į Klaipėdos uostą.

Kiekvienas burlaivis – lyg asmenybė, nepakartojama, žavi ir turinti savo gyvenimo istoriją. Kiekvienas – lyg meno kūrinys, o kai jų daug – nebelieka žodžių susižavėjimui išsakyti.

Balta ir mėlyna

Apsilankymas “Hanse Sail” šventėje klaipėdiečių delegaciją privertė susimąstyti ir apie Klaipėdos jūros šventės naują koncepciją. Tuo labiau kad tarp mūsų buvo ir Jūros šventės vadovas Remigijus Mockus. Kaip padaryti, kad Jūros šventė būtų glaudžiau susijusi su Jūra, o į jos organizavimą įsitrauktų visi miestiečiai? Rostoke, pavyzdžiui, jau tapo įprasta, kad visos parduotuvės ir kavinės šventės metu išdabina savo interjerą jūrine simbolika, pačios organizuoja jūreivių vakarus, taip pritraukdamos didesnius klientų srautus ir kartu papuošdamos miestą. Kodėl gi kitąmet bent senamiesčio, Tiltų, Turgaus ir Herkaus Manto gatvėse įsikūrusios įstaigos negalėtų elgtis panašiai? Juk kitą vasarą pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplauks tiek jachtų ir senovinių burlaivių, nes vienu metu vyks ne tik “Baltic Sail“, bet ir “Baltic Sprint Cup” regatos. Tad dominuojančios spalvos galėtų būti balta ir mėlyna, burių ir jūros spalva. Tokių spalvų rūbais šia proga galėtų apsirengti ir klaipėdiečiai. Juk žmonės taip pat yra miesto puošmena (o jeigu dar pasipuošę...)

Jeigu pavyktų laivus švartuoti Danės krantinėse ir Kruizinių laivų terminale, kelias nuo tilto iki Šiaurės rago taptų puikia vieta prekybininkams, kurie dar ir išgelbėtų Biržos tiltą nuo per didelio žmonių srauto. Bet tada yra tiesiog būtina iškelti keltą į Šiaurės ragą, nes jo eismas darytų beveik neįmanomą jachtų ir burlaivių švartavimą Danėje.

Kelionė į Rostoką sužadino vaizduotę visai mūsų Klaipėdos delegacijai. Idėjų, minčių ir fantazijų – išties daug. Bet norėdami jas įgyvendinti bei tinkamai pasiruošti kitų metų Jūros šventei ir burlaivių sutikimui, turime jau dabar imtis neatidėliotinų darbų.