Šios rūšys bus atrenkamos bendradarbiaujant su gamtosaugos ekspertais, o saugyklą valdys robotinės sistemos ir dirbtinis intelektas. Tikimasi, kad ši genetinė atsarginė kopija padės išsaugoti nykstančias rūšis ir ateityje net atkurti išnykusias.
„Colossal Biosciences“ jau žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi – 2024 m. jiems pavyko sukurti dramblio kamienines ląsteles (iPSCs), kurios yra tarsi tuščias lapas, o tai yra kritinis žingsnis siekiant atkurti gauruotąjį mamutą. „Colossal Biosciences“ generalinio direktoriaus Beno Lammo teigimu, rūšims nykstant stulbinamu greičiu, pasauliui skubiai reikia tikro atsarginio gyvybės Žemėje plano.
Ši iniciatyva esą taps itin svarbi, jei išsipildys prognozės, kad iki 2050 m. gali išnykti beveik pusė pasaulio rūšių. „BioVault“ lyginamas su Svalbardo saugykla – čia sėklos laikomos maždaug 18 °C šaltyje. Jei ištiktų katastrofa, Svalbardo saugykla galėtų suteikti išgyvenusiems prieigą prie visų svarbiausių pasaulio kultūrinių augalų veislių.
Naujausi komentarai