Arhuso berniukas bandys nustelbti Moną Lizą
![]() |
Gigantiška berniuko skulptūra Modernaus meno muziejuje jau tapo Arhuso simboliu. |
Antras pagal dydį Danijos miestas Arhusas, kuriame gyvena 300 tūkstančių žmonių, dažnai yra vadinamas mažiausiu Europos didmiesčiu. Kartu jis save reklamuoja kaip miestas, kuriame nuolat jauti savaitgalio atmosferą. Nors turima omeny, kad čia visada pilna renginių, atvažiavus į Arhusą ketvirtadienį, bankų atostogų metu, kai uždarytos visos parduotuvės, miestas nustebina savo ramybe ir vėjo gainiojamomis šiukšlėmis miesto centrinėje pėsčiųjų alėjoje. Tačiau, kaip teko įsitikinti, šiame mieste pirmas įspūdis dažnai yra klaidingas.
Vikingų miestas
Arhusas savo istoriją skaičiuoja nuo 900-ųjų. Miestą įkūrę vikingai šią vietovę vadino Arosu (išvertus reiškia “upės žiotys“). Natūralaus uosto upės žiotyse ieškoję vikingai tikrai galėtų didžiuotis savo pasekėjais, mat Arhusas dabar turi ne tik modernų uostą, į kurį kasmet užsuka apie 8000 laivų, bet ir didžiausią Danijoje konteinerių terminalą.
Su uosto plėtra ir 1862 metais į Arhusą atvestu geležinkeliu susijęs ir pats miesto augimas. Nuostabus soduose skendintis prabangių vilų kvartalas pajūryje byloja apie čia klestėjusius pramonininkus dvidešimto amžiaus pradžioje. Tačiau 1970 metų naftos krizė atsiliepė ir jų palikuonims. Apšildyti ir išlaikyti tokius didelius namus daugeliui tapo per didelė prabanga. Kai kurios vilos tapo tiesiog biurais arba kelių butų kotedžais.
Paprasti Arhuso gyventojai mieliau renkasi dviaukščius buvusius darbininkų kvartalų namukus. Čia gyvenančios jaunos poros ar viengungiai sunkiai įsivaizduoja, kad prieš šimtą metų vienas toks namukas tekdavo šešioms-aštuonioms šeimoms, o erdvę, kurioje dabar šeimininkauja vienas ar du žmonės, dažnai dalydavosi net septyniasdešimt penki miestiečiai!
Tačiau kokio dydžio bebūtų privatus namas, jo sodelyje ar kieme jūs tikrai pamatysite jei ne plazdančią Danijos vėliavą, tai bent stiebą jai iškelti. Danai labai didžiuojasi savo vėliava ir teigia, kad ji pati seniausia pasaulyje. Pasakojama legenda, kad ji 1219 metais nukrito tiesiai iš dangaus, kai danai kariavo Estijoje. Tada jiems mūšis nesisekė, bet, stebuklingai atsiradus vėliavai, pradėjo šypsotis sėkmė.
Dabar, jei privačiame kiemelyje plevėsuoja vėliava, žinok, kad šiuose namuose – šventė. Gimtadienis, vestuvės ar krikštynos – puiki proga iškelti vėliavą.
Pulsuojanti jaunystė
1928 metais Arhuse įkūrus universitetą, niekas net svajoti nedrįso, kad Arhusas taps tikru studentų miestu. Dabar čia veikia penki universitetai, o studentai sudaro 15 procentų visų miesto gyventojų! Ir tai tikrai gali pajusti kiekvienas. Arhusas tiesiog sklidinas jaunatviškos energijos. Kai sekmadienį pusę šešių ryto važiavome į oro uostą, miestas ir visą parą veikiantis “Macdonalds” buvo pilnas jaunimėlio, tarsi tai būtų kokia šeštadienio popietė, o ne labai ankstyvas rytas.
Arhuso universitetas – tai atskiras miestelis, įsikūręs nuostabiame parke su tvenkiniais pagal amerikietiškų universitetų modelį. Gyventi čia pastatytuose patogiuose bendrabučiuose svajoja kiekvienas studentas, tačiau vietos pakanka ne visiems. Mokslas aukštojoje mokykloje – nemokamas, jaunimas gali gauti 600 eurų per mėnesį stipendiją.
Arhuso universitete politikos mokslus studijavo ir Danijos karalienė Margaretė II bei jos sūnus Frederikas. Dabar ir princo nuotakos tėvas čia dėsto taikomąją matematiką.
Aukštuosius mokslus labai remia ir vietos verslininkai. Todėl jau penkerius metus Arhuse gyvuoja tikras informacinių technologijų miestelis “Katrinebjerg“. Čia gimsta patys netikėčiausi projektai, kurie ateityje turėtų tapti mūsų kasdienybe. Vienoje auditorijoje užsidėjęs specialius akinius būsimieji gydytojai gali leistis į kelionę po žmogaus organus, o būsimiems architektams leidžiama tarsi skraidančia lėkšte pakeliauti po savo sukurto miesto gatves ir virtualioje erdvėje įvertinti būsimų pastatų pliusus ar minusus. Čia besidarbuojantis jaunimas tiesiog spinduliuoja entuziazmą.
Alus -vaikams
Lankantis Arhuse tiesiog būtina apžiūrėti unikalų muziejų “Den Gamle By” (reiškia “senas miestas”). Tai galimybė nusikelti į praeitį ir pajusti praėjusių šimtmečių miestelio gyvenimą. Čia, labai panašiai kaip ir lietuviškose Rumšiškėse, 75 pastatai atgabenti iš įvairiausių Danijos vietovių ir kruopščiai iš naujo surinkti. Vieno tokio pastato pastatymas dažnai užtrunka iki penkerių metų.
Senajame mieste jūs galite aplankyti įvairiausias krautuvėles ir dirbtuves bei paragauti tradicinės danų virtuvės patiekalų. Šio muziejaus darbuotojai, apsirengę praėjusio šimtmečio rūbais, miesteliui suteikia džiugių spalvų ir gyvybės. Ir net stiklinis dangoraižis, stūksantis tolumoje, netrikdo “Den Gamle By” panoramos. Liepos 26 dieną šiame muziejuje vakarieniaus ir naujoji karališkoji Danijos pora, kurios vizito labai laukia visi Arhuso gyventojai.
Muziejaus kūrimas prasidėjo 1914 metais. Pirmame čia atstatytame 1799 metų statybos name kiekvieno kambario interjeras įrengtas taip, kad, eidamas iš vieno kambario į kitą, kaskart peržengdamas slenkstį, peržengi ir penkiasdešimties metų epochą.
Naujausias muziejaus eksponatas dar konstruojamas. Tai 1770 metais pastatytas gyvenamasis namas iš Odensės, kuriame savo vaikystę praleido visame pasaulyje labai mėgstamas pasakų meistras Hansas Kristianas Andersenas. Šį namą planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario, kada bus švenčiamas garsaus danų rašytojo dviejų šimtų metų jubiliejus.
Vidury turgaus aikštės – nedidelis vandens fontanėlis – vienintelis šio miestelio vandens šaltinis. Pasirodo, kad iki pat dvidešimto amžiaus pradžios dėl blogos vandens kokybės Danijoje ir suaugusieji, ir vaikai gerdavo alų, tik gal ne tokį stiprų, kaip dabar. Ir net mokyklinės pašalpos būdavo skiriamos tam, kad kiekvieną rytą danų vaikai pradėtų nuo bokalo alaus...
Danai, tradiciškai gėrę alų, šiomis dienomis pobūviuose vis dažniau renkasi vyną. Tačiau pačiame Arhuse veikianti “Ceres“ alaus gamykla, įkurta 1856 metais, per dieną pagamina 2 milijonus butelių alaus, kuris yra labai populiarus ... Italijoje!
Savivaldybė - muziejus
Neatsiejamas Arhuso panoramos akcentas – pilkas savivaldybės 60 metrų bokštas su laikrodžiu. Pastatą dengiantys 6 000 kvadratinių metrų norvegiško marmuro blokų, iš išorės man jokio įspūdžio nepadarė. Greičiau nemaloniai priminė apleistą iš sovietinių laikų išlikusią Druskininkų ar Palangos sanatoriją. Tačiau išorė gali būti labai apgaulinga, mat, įėjus į savivaldybės vidų, tiesiog aikteli nuo atsiveriančių erdvių ir interjero suplanavimo. Pasirodo, kad tai - žinomo danų architekto Arnės Jakobseno palikimas. Būdamas vos 35 metų, jis dalyvavo savivaldybės pastato projektų konkurse ir jį laimėjo. Šis 1941 metais inauguruotas statinys laikomas vienu geriausių skandinaviško funkcionalizmo pavyzdžių ir yra saugomas valstybės.
Pirminiame danų architekto (beje, garsiosios jo kėdės visai neseniai buvo demonstruojamos Klaipėdos paveikslų galerijoje) projekte pastatas buvo be bokšto, tačiau miestiečių prašymu teko projektą keisti. Dabar bokšte sumontuoti 43 varpai, tris kartus per dieną atliekantys “Gegužės baladę“, danų kompozitoriaus Morteno Borupo kūrinį.
Smalsuoliai gali užsisakyti ekskursijas po savivaldybę už 10 daniškų kronų (5 litus). Ąžuolinis parketas ir du su puse kilometro varinių turėklų palieka ne mažesnį įspūdį nei dar 1946 metais fojė pakabintas gigantiškas paveikslas “Žmonių visuomenė“. Ryškiai mėlyname fone – geltonos žmonių figūros ir žymiausi to meto Arhuso pastatai ir šiandien dar atrodo labai moderniai.
Įspūdingiausia, žinoma, miesto tarybos salė. Kiaulės odos kėdės auksu graviruotomis atkaltėmis sudėliotos ratu. Rato viduryje – kilimas, vaizduojantis miesto žemėlapį. Ant pakylos – miesto mero vieta, tarsi įrėminta medinėje kriauklėje. Apie šio miesto dabartinę merę Luizą Gadė tiesiog neįmanoma neužsiminti. Ši protinga graži energinga 29 metų teisininkės išsilavinimą turinti moteris jau ketvirtus metus vadovauja antram pagal dydį Danijos miestui!
Arhuso berniukas
Miesto pulsas geriausiai jaučiamas prie Aa upės krantinių, kur viena šalia kitos išsidėsčiusios daugybė lauko kavinių. Nenustebkite ant staliuko vazoje pamatę pamerktas dvi rožes. Nelyginis gėlių skaičius čia nieko bendra su mirusiųjų pasauliu neturi. Kiek kam patinka, tiek gėlių ir merkia į vazą.
Ir nors šis gegužės mėnuo ir Danijoje buvo gana šaltas, atrodo, kad skandinavai stengiasi pagauti kiekvieną saulės spindulį. Oro temperatūrai vos peršokus +10 laipsnių barjerą, danai lauko kavinukėse nusiauna batus, nusivelka megztinius ir džiaugiasi kiekvienu šykščiu saulės blyksniu. Gatvėse tokiu oru stebina praeiviai su šortais. Daugelio Arhuso gyventojų oda tokia ruda, kad atrodo, jog pusė miesto piliečių ką tik grįžę iš atostogų Karibuose. Tačiau, kaip paaiškino viena įrudusi danė, soliariumai čia ypač populiarūs. O kai ateina vasara, miestiečiai tiesiog užplūsta miesto Botanikos parką. Kaip juokavo viena Arhuso miesto gidė, amerikiečių turistai vos pro langus neiškrenta stebėdami be liemenėlių miesto centre besideginančias ir iškylaujančias danes. Nuogumas patiems danams nėra nei smerktinas, nei nuostabą keliantis dalykas. Gal todėl ir tradicinis Arhuso festivalis, kuriam šiemet sukanka lygiai 40 metų, vadinasi tema “Iš Aroso su Erosu”. Tad besiruošiančių vykti į Arhusą rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje tikrai laukia nemažai meninių erotinių siurprizų.
Naujausias Arhuso pasididžiavimas – balandžio mėnesį pačios Danijos karalienės atidarytas moderniojo meno muziejus “Aros“. Šis taip pat iš išorės gana paprastas 10 aukštų pastatas tiesiog pribloškia savo interjero grakštumu ir architektūriniais sprendimais.
Muziejaus pažiba – australų menininko Rono Miuko sukurtas “Berniukas“, 500 kg sverianti 5 metrų tupinčio tik brezentinius šortus vilkinčio vaikino skulptūra, tokia tikroviška, kad ją stebinčiam net darosi nejauku. Jei šis berniukas atsistotų, jo ūgis būtų 12 metrų! Arhuso gyventojai neabejoja, kad berniukas taps ne mažiau populiarus nei Kopenhagos undinėlė, o ateityje bus garsus, kaip ir Mona Liza.
Naujausi komentarai