Arabiškos pasakos dilema: tapti ar netapti antrąja žmona

Aukščiausias, brangiausias ir geriausias vienintelis pasaulyje 7 žvaigždučių viešbutis jau tapo Dubajaus simboliu.

Į Arabų Emyratus Kornelija išvažiavo ne kelionių magijos vedama, bet tikėdamasi išspręsti buitines problemas, užgriuvusias ją Klaipėdoje. Gyvenimo draugas už automobilių vagystes sėdo į kalėjimą, o prie prabangos įpratusi moteris leido paskutines savo santaupas aštuonmečiui sūnui išlaikyti. Niekada nedirbusi, įpratusi būti vyrų išlaikoma moteris buvo priversta pirmą kartą gyvenime ko nors imtis. Pažįstamiems pasiūlius išvažiuoti padirbėti viešbučio administratore į Dubajų, ji ilgai nedvejojusi sutiko.

Dubajus

Dubajus – antras pagal dydį, vienas iš septynių Jungtinių Arabų Emyratų. JAE -pakankamai jauna, bet labai turtinga valstybė. Tai buvusi britų kolonija, savo nepriklausomą gyvavimą pradėjusi tik 1971-aisiais, tačiau verslininkų pasaulyje anglų kalbą taip ir išlaikiusi pagrindine. Šios šalies ekonominis klestėjimas susijęs su nafta, kuri šiose vietose atrasta 1966 metais. Jau 1969 metais Jungtiniai Arabų Emyratai pagal naftos eksportą užėmė pirmą vietą pasaulyje. Naftos gavyba ir dabar atneša 20 procentų šios šalies pelno.

Tad prie Persų įlankos įsikūrusi šalis turėjo puikią galimybę greitai praturtėti. O Dubajui, kadaise buvusiam žvejų kaimeliui ir praėjusio amžiaus pradžioje garsėjusiam perlų rinkėjais, kol juos išstūmė dirbtinių perlų augintojai, XX amžiaus pabaiga atvėrė naujas klestėjimo galimybes. Miestas padalintas į dvi dalis - šiaurinę Deirą ir pietuose esantį Bur Dubajų. Jas jungia tunelis ir du tiltai. Turistai Dubajuje gali patirti visus arabiškų pasakų malonumus, pasilepinti puikiuose smėlio paplūdimiuose ir pasidžiaugti nuostabių parkų žaluma. Šeicho Maktoumo pirmtakai, 1830 metais pradėję valdyti šias apylinkes, kurių gyventojai ganė ožkas ir augino datules, tikrai būtų nustebinti savo palikuonių gyvenimu. Ir ne tik urbanistikos stebuklais. Mat įlanka, tarsi įsiveržianti į miesto centrą, yra puiki jo puošmena. Čia visada gali pamatyti flamingus, o rudenį paukščių migracijos metu vienu metu suskaičiuojama net 27 tūkstančiai sparnuočių.

Dubajus kiekvieną į jį atvykstantį pirmiausiai stebina savo arabiškais akcentais padabinta modernia architektūra, vieninteliu pasaulyje septynių žvaigždučių viešbučiu, prabangiausiais pasaulyje automobiliais, neįtikėtina švara ir vešlia žaluma, kurios sodrumą nuolat palaiko specialiai įrengtos laistymo sistemos. Miestas tiesiog alsuoja prabanga, kurios negali nepastebėti net didžiausiame karštyje, kai akiniai gatvėje iškart aprasoja nuo 80 proc. drėgmės.

Arabai sunkių kasdienių darbų nedirba. Jiems pakanka naftos. Tačiau daugybė imigrantų iš Pakistano, Indijos, Šri Lankos triūsia nuo ryto iki vakaro plaudami gatves, valydami net šviesoforus ir visaip stengdamiesi patarnauti turtingiems arabams.

Kultūros skirtumai

Kornelijai ilgai darbuotis viešbutyje neteko. Išvaizdi moteris netruko susirasti gerbėjų. Nors, kaip pati pripažįsta, jei moteris nenorės, joks vyriškis prie jos neprieis. Kultūrinės tradicijos čia griežtos. Moterų ne tik niekas neprievartauja, bet ir už rankos nedrįsta paimti. Nebent moteris pati išprovokuos vyrą artimesniam kontaktui.

Kaip ir priklauso musulmoniškiems kraštams, visa valdžia yra vyrų rankose. Dažnai galima stebėti baltomis palaidinėmis, vadinamaisiais kandoura arba dishdasha, apsivilkusius vyrus, žingsniuojančius gatve, o už kokio gero metro iš paskos kulniuojančias juodomis čadromis, čia vadinamomis abayah, apsigaubusias moteris.

Tačiau visiška vyrų valdžia ir moterų paklusnumas Kornelijos neglumino. Jai čia patiko absoliučiai viskas. Ji tiesiog įsimylėjo Dubajų, jo prabangą ir gyvenimo būdą.

Lyg gražiausios melodijos jai skambėjo arabiški vardai, kiekvienas kurių turi tam tikrą reikšmę. ”Hazar – lakštingala, Hessa – lemtis, Hibah – dovana, Leila – naktis, Musnah – lietus”, - vardija ji moteriškus vardus. O kartu prisipažįsta, kad jos draugo Farhano vardas reiškia “laimingas“.

Kornelija greitai prisitaikė prie vietos taisyklių. Be galo mėgstanti paplūdimio malonumus moteris suprato, kad jame nusirengti gali tik trečiadieniais – moterų maudynių dieną, kai visas paplūdimys apkarstomas paklodes primenančiomis drobulėmis. Neduok Dieve, koks vyriškis pamatys nuogą moters ranką! Iš pradžių lietuvaitei, pripratusiai prie Melnragės moterų pliažo, gal ir buvo sunkoka suvokti, kodėl taip apdangstytoms vis dėlto negalima visiškai nusirengti, bet greitai ji nustojo sau kvaršinti galvą ir priėmė žaidimo taisykles nediskutuodama.

Pamėgo ji nešioti ir skaras, mat jos puikiai apsaugo galvą nuo karštos dykumų saulės ir smėlio. Suprantami jai buvo ir paaiškinimai, kodėl musulmonės apsimuturiavusios nuo galvos iki kojų. Mat pasirodo Korane yra pasakojimas apie pranašo Muhamedo žmoną, kuriai turguje vagys pavogė papuošalus. Tada jai vyras ir patarė: jei nori juos išsaugoti – geriau paslėpti nuo svetimų akių. O kurias vietas arabės dažniausiai puošdavo? Kaktą, kaklą, ausis. Tad ir teko savo turtus paslėpti po juodomis skraistėmis. O juk auksinius papuošalus verta visada nešiotis kartu. Kas bus, jei vyras triskart pasakys ”Skiriuosi“ ir reikės palikti namus kaip stovi... Nors yra ir kitas savęs dangstymo papročio aiškinimas – kas gali vyrą labiau gundyti nei vilnijantys purūs moters plaukai?

Arabiška pasaka

Kai Farhanas išnuomojo Kornelijai vilą su marmuriniu baseinu palmių paunksnėje, moteris nedvejodama į ją persikėlė. Šilto ir šalto gyvenime mačiusios Kornelijos neglumino faktas, kad jos gerbėjas vedęs ir turi tris sūnus. Iki vidurdienio ji voliodavosi lovoje, gerdavo kavą, lepindavo save egzotiškais vaisiais ir laukdavo popietės, kada atsiras jos brangiausiasis ir prabangiu automobiliu ją nusiveš į auksu tviskančias parduotuves bei kokio garsaus viešbučio restoraną. Kartais jie išsiruošdavo ir visureigiu pasivažinėti po apylinkes, nors jos Kornelijos akiai atrodė gana skurdžios ir nykios, palyginti su Dubajaus prašmatnybėmis.

Labiausiai jai patikdavo pietauti septynių žvaigždučių viešbutyje “Burj Al Arab”, pastatytame dirbtinėje saloje ir iš tolo primenančiu didžiulę burę. Tai aukščiausias pasaulyje viešbutis, nuo 1994 metų tapęs Dubajaus simboliu. Tai ir savotiškas architektūros bei inžinerijos šedevras, mat 28 aukštų viešbučio poliai net 40 metrų įkalti į jūros dugną. Tačiau Kornelijai rūpėjo ne technikos stebuklai. Ją žavėjo sidabriniai rolsroisai, pasitinkantys viešbučio svečius jau oro uoste, ir nuostabios čia atplaukusių milijonierių jachtos. Ir nors nė karto jai neteko žvilgtelėti į nors vieną iš 202 viešbučio kambarių, bet pakako žavėtis vien tuo faktu, kad paprastame liukso kambaryje yra net 10 telefono aparatų, kad klientas galėtų skambinti iš kur panorėjęs. O karališkame liukse jų yra net 17! Moteriai užteko kitų malonumų. Juk nuo viešbučio fojė į jūros gėrybių restoraną nugabena povandeninis laivas! “Al Maharos” žuvies patiekalų restorane stebėdama per stiklines sienas nepakartojamą jūros pasaulį, ragaudama egzotiškiausių jūros gėrybių patiekalus, ji jautėsi kaip pasakoje. O panoraminiu liftu pakilusi į “Al Muntahos” restoraną, 200 metrų iškilusį virš Persų įlankos, Kornelija galvojo, kad ir rojuje negali būti gražiau. Ar gali būti gyvenimas dar geresnis?

Būdavo dienų, kai moteris laiką leisdavo viena, mat jos brangusis verslo reikalais išskrisdavo į JAV. Kokiu verslu šis užsiima, ji taip ir nesužinojo. Ir apskritai moteriai čia tokių dalykų klausinėti vyrą nepriimtina. Svarbu, kad pinigų niekada netrūksta, ji nemažą jų dalį gali siųsti į Lietuvą mamai, prižiūrinčiai jos sūnų.

Kartais Kornelija parskrisdavo į Klaipėdą. Bet miestas jai atrodė perdėm niūrus ir pilkas, žmonės – pikti, o parduotuvės skurdžios. Vienintelė paguoda buvo sūnus. Tačiau moteris laukdavo tos dienos, kada vėl galės skristi į savo svajonių žemę – Dubajų.

Dilema

Tačiau kiekvienoje pasakoje būna ir kritinių situacijų. Tada ateina laikas daryti esminius sprendimus. Pavyzdžiui, gerti ar negerti iš šaltinėlio, kuris gali tave ožiuku paversti? Atėjo toks momentas ir Kornelijos arabiškoje pasakoje. Farhanas pasipiršo ir pasiūlė Kornelijai tapti antrąja jo žmona. Moteris nemylėjo šio vyro. Jai buvo miela jo aplinka ir prabanga, kurioje ji gyveno. Nuo prabangos ji net po trejų praleistų Dubajuje metų nesijautė pavargusi, jos nekankino egzistencijos problemos. Vienatvės, kaltės, savigraužos jausmai tarsi išgaruodavo karštuose arabiškos saulės spinduliuose, juos nuplaudavo ir šilti Persų įlankos vandenys. Tad ištekėti už nemylimo, bet labai turtingo arabo - tapti jo antrąja žmona jai tikrai neatrodė problemiška.

Farhanui pranešus savo šeimai apie planuojamą santuoką, netikėtai pasipriešino vyriausias sūnus. Jam visai neatrodė protingas tėvo pasirinkimas. Ir nors nevalia priešgyniauti tėvui, jis aršiai išsakė viską, ką apie tai galvoja. Karštas kraujas užvirė Farhano širdyje, jis paėmė šautuvą ir vos nenušovė mylimo sūnaus, išdrįsusio prieštarauti tėvui. Šią dramatišką situaciją išsprendė tik Farhano sesuo, laiku pastūmusi sūnėną į šalį. Spintelėje pramušta skylė bylojo, kad viskas galėjo užsibaigti žiauria tragedija. Ar būtų sūnaus žūtį Farhanas atleidęs Kornelijai?

Tad viskas baigėsi be kraujo praliejimo. Bent jau kol kas. Farhanas išsakė Kornelijai vedybų sąlygą – pagimdyti dukrą. Vyriškis visų labiausiai norėjo susilaukti bent vienos dukters. Moteriai jis pasakė: ”Jei ultragarsas rodys, kad laukiesi sūnaus – darysi abortą. Ir taip bus kiekvieną kartą, kol sulauksi dukters“.

Arabų kraštuose moteris vyrui prieštarauti negali. Ir Kornelija šią tiesą buvo gerai suvokusi. Pirmą kartą ji susimąstė – ką daryti? Ar lengvo prabangaus gyvenimo kaina gali būti sąmoningas savo būsimų sūnų žudymas laukiant išsvajotos dukters ir nežinant, ar išvis kada nors jos sulauksi? Ką nuspręs Kornelija?

Deja, atsakymo kol kas aš nežinau. Kai paskutinį kartą mačiau šią moterį Klaipėdoje (jos vardą sąmoningai pakeičiau), ji vis dar svarstė... Ji papasakojo savo istoriją, bet nuotraukos spausdinti neleido. Tegu skaitytojas geriau pasidžiaugia Dubajaus vaizdais. Pasirinkimo našta gali būti per sunki ir arabiškų pasakų princesei.