Ar šypsenos padeda šalies ekonomikai?

Tailandas daugeliui europiečių asocijuojasi su sekso turizmu ir drambliais. Ir vieno, ir kito čia tikrai netrūksta. Bankoko raudonųjų žibintų kvartale gyvenimas verda daug intensyviau, čia daug daugiau šurmulio, spalvų ir pasirinkimo nei panašiuose rajonuose Amsterdame ar Hamburge. Yra Tailande ir dramblių. Ne veltui ir šalies žemėlapis primena dramblį su ištiestu straubliu Malaizijos pusiasalio link. Na, o dramblių krepšinis ar sūpavimasis ant šių gyvūnų straublių yra viena iš mėgstamiausių turistų atrakcijų. Tačiau Tailandas yra ir šalis, kurioje klesti ne tik turizmo industrija.

”Užsiimti verslu – malonumas”

Praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi Tailande registruotos indų kompanijos ”Indorama” viceprezidentas Vinodas K. Gupta. Ši bendrovė, jau penkiolika metų besidarbuojanti Tailande, turinti savo padalinius Indijoje ir JAV, ketina ir uostamiesčio laisvojoje ekonominėje zonoje statyti plastiko granulių gamyklą.

Pirmiausia nutariau pasiteirauti svečio apie verslo sąlygas Tailande. 52 metų indas teigė, kad užsiimti šioje šalyje verslu yra tikras malonumas. Mat šalyje sudarytos puikiausios sąlygos tiek vietos, tiek užsienio investuotojams. Visose srityse veikia “vieno langelio” principas. Net viza ir darbo leidimas, nors tai dviejų skirtingų ministerijų prerogatyva, išduodami vienoje vietoje. Ir jeigu turi visus reikiamus dokumentus, čia užtruksi daugiausiai tris valandas. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje nagrinėjama, kiek laiko buvo skirta vienos paraiškos peržiūrai. Ir jeigu tarnautojas jus užgaišino tris valandas ir vieną minutę, tai jo laukia mažų mažiausiai pasiaiškinimas.

Indas prisipažino, kad prieš penkiolika metų pradėti verslą Tailande nebuvo visai paprasta. Tajai dėl tam tikrų priežasčių buvo šiek tiek nusistatę prieš indų verslininkus. Pirmiausia todėl, kad Vietnamo karo metu dvi šalys palaikė skirtingas kariaujančias puses, taip pat indai buvo traktuojami kaip labai apsukrūs ir norintys greitai pasipelnyti. Tačiau šiuo metu ponas Gupta nebeįsivaizduoja savęs be Tailando ir į Indiją sugrįžti nenorėtų. Žmonių paslaugumas, aiški ir stabili verslo politikos struktūra, supaprastintos biurokratinės procedūros Tailandą pavertė verslininkų rojumi.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas, prieš porą savaičių grįžęs iš Tailando, taip pat patvirtino, kad šioje Azijos šalyje verslas klesti. O pačiame Bankoke tarsi susipynę keli skirtingi gyvenimai. Šiuolaikiškumas ir moderniausi technikos laimėjimai čia dera su giliašakne tajų kultūra. Skriedamas tarp dangoraižių puikiais mokamais greitkeliais kairiąja kelio puse kaip kokioje Didžiojoje Britanijoje, apačioje vos gali įžiūrėti tarp palmių įsispraudusius medinius nameliūkščius, kuriuose tikriausiai vyksta visai kitoks gyvenimas. Su juo susipažinti labiausiai tinka tradiciniai “tuk tukai“ – motoriniai taksi, kurie lietuvių ūgiui dažnai būna per maži ir kostiumo rankovės dažnai nuvalo pro šalį važiuojančias mašinas...

Tačiau į Tailandą atvykus verslo reikalais, pažinti tą kito gyvenimo pusę laiko ir sąlygų nėra. O kaip sukurti verslui palankią aplinką - galima tik pasimokyti. Lietuvio manymu, viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad Tailando ministras pirmininkas pats yra verslininkas ir šalį stengiasi valdyti tais pačiais principais, kaip valdytų savo įmonę. Todėl Tailandas pastaruoju metu tapo vienas didžiausių automobilių detalių gamybos centrų Azijoje. Čia sėkmingai plėtojamos tekstilės, elektros prietaisų, kompiuterių ir jų dalių, plastiko, baldų pramonė bei žemės ūkis.

Šypsenų šalis

Vienas ryškiausių dalykų, kritusių į akis Eimantui Kiudului, tai tajų šypsenos. “Kai lėktuvas iš Bankoko nusileido Singapūre, pagalvojau, kodėl čia visi tokie surūgę, bet paskui supratau, kad paprasčiausiai Tailande visi šypsosi”, - dalinosi įspūdžiais vyriškis. Kad šypsena yra neatsiejama tajų gyvenimo dalis, patvirtino ir nuolat besišypsantis ponas Gupta. O aš prisiminiau prieš pusmetį Klaipėdoje apsilankiusio Kopenhagoje reziduojančio Tailando diplomato Vyravato Sukuvatanos žodžius: ”Šypsena tikriausiai geriausiai apibūdina mūsų šalį. Mes priversti žmonėms aiškinti, kad bent teisme nesišypsotų. Jeigu tajo teisėjas klausia, ar jį apiplėšė šitas žmogus, jis tik šypsodamasis atsakys “Taip“. Prisimenu vieną nuotrauką mūsų dienraštyje apie didžiulį potvynį Tailando pietuose. Žmonės stovi iki kaklo vandenyje ir ... šypsosi.”

Tiek daug prisiklausiusi apie tajų šypsenas, aš vis bandžiau suvokti jų priežastį. Juk vien tik saulės tam nepakanka! Tada bent pusė pasaulio gyventojų nuolat šypsotųsi. Gal tai budizmo, kurio pasekėjų Tailande yra net 95 procentai, įtaka? O gal todėl, kad Tailandas - vienintelė Pietryčių Azijos šalis, kuri niekada nebuvo niekieno kolonija?

Kaip ten bebūtų, tačiau paslaugumas, mandagumas ir šypsenos tiesiog įaugę į Tailando gyventojų kraują. Išreikšti pyktį ir nepasitenkinimą šioje šalyje reiškia grubumą ir neišsiauklėjimą. Lygiai taip pat, kaip reikšti nepagarbą Budos atvaizdui ar kritikuoti karališkąją šeimą. (Tailande filmas “Ana ir karalius” yra uždraustas.) Laikantis šių elementarių taisyklių, nepamirštant, kad Tailande nepriimtina liestis prie nepažįstamųjų (kadangi pagrindine kūno dalimi laikoma galva, prisilietimas prie tajaus galvos reiškia įžeidimą), kiekvienas, atvykęs į šią šalį, tikrai pajus, kad svečias čia yra karalius. Gal todėl Tailande taip ir klesti turizmo industrija. Ir kainos tam yra palankios. Tą patvirtino ir LEZ valdymo bendrovės direktorius. Jis buvo nustebintas, kad nakvynė penkių žvaigždučių marmurinius rūmus su kolonomis primenančiame viešbutyje kainuoja vos 80 JAV dolerių. Tačiau Bankoke galima rasti ir pačių brangiausių pasaulyje viešbučių. Kiekvieno norai ir poreikiai čia bus išpildyti.

Kuo panašūs Lietuva ir Tailandas

Ir vis dėlto mane labiausiai domino klausimas, kodėl indų bendrovė, sėkmingai dirbanti Tailande, nutarė savo verslą plėtoti būtent Lietuvoje. “Indoramos” viceprezidentas į šį mano klausimą atsakė šypsena ir pridūrė: ”Žinote, atsakysiu jums indiška maniera. Kai merginai išrenkamas vyras, ji niekada neklausia kodėl”. Tačiau supratęs, kad vien su indiška išmintimi neišsisuks, svečias paaiškino: ” Mes žvalgėmės, kur galėtume plėtoti savo verslą. Lyginome įvairias Europos šalis. Ir Lietuva mums pasirodė priimtiniausia. Ir ne tik dėl strateginės savo vietos, uosto bei puikios transporto infrastruktūros. Lietuva mums primena Tailandą prieš penkiolika metų. Žmonės yra entuziastingi. Tai, kad jūs įstojote į NATO ir tapsite Europos Sąjungos nariais, byloja apie jūsų lankstumą ir sugebėjimą prisitaikyti prie naujos verslo kultūros. Tai mums kelia pasitikėjimą. Bet labiausiai Lietuva primena Tailandą tuo, kad čia visi šypsosi! Kitose Europos šalyse to nėra, tad jūsų žmonių šypsenos bei draugiškumas taip pat yra viena iš motyvacijų pasirinkti būtent Lietuvą”. Pirmą kartą į Lietuvą atvykęs ponas Gupta pastebėjo, kad čia jis jaučiasi ir daug saugiau nei kitose Europos šalyse. Jam niekada nekilo toks įspūdis, kad kas nors gatvėje gali užpulti. Tiesa, jis nesitikėjo gatvėse pamatyti išmaldos prašančių žmonių ir to, kad Vilniaus senamiestyje vakare jo ne kartą bus paklausta, ar nereikia sekso paslaugų. Šie dalykai yra natūralūs Tailande, bet Lietuvoje vyriškis nesitikėjo jų aptikti. Indui patiko lietuviškas maistas, tačiau jis prasitarė, kad būtų šaunu, jei restoranuose labiau pagalvotų apie klientus vegetarus ir jei ateityje atsirastų indiško maisto restoranų.

“Indoramos“ viceprezidentas į Lietuvą ketina dar kartą atvažiuoti po mėnesio. Jis tiki, kad jų bendrovės gamykla Klaipėdoje pradės veikti kitų metų pabaigoje, o sėkminga investicija Lietuvoje taps akstinu ir kitiems Azijos verslininkams investuoti mūsų šalyje.