Ar švenčiama gruodžio 25-oji Japonijoje?

Nors tarp Japonijos gyventojų yra tik vienas procentas krikščionių, tačiau Kalėdos švenčiamos ir Tekančios Saulės šalyje. Sakoma, kad Japonijoje garbinama apie 8 milijonus dievų ir dievybių. Tolerancija jiems, japonų pomėgis švęsti įvairias šventes bei verslininkų noras pasinaudoti gera proga prekybai suaktyvinti Kalėdas kasmet paverčia vis spalvingesne švente. Ir nors jos niekada neprilygs svarbiausiam metų įvykiui – Naujųjų metų šventei – romantiškumo aura, apgaubianti japoniškas Kalėdas, daro jas panašias į Švento Valentino dieną Vakarų Europoje.

Kieno gimtadienis Kalėdos?

Japonijoje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 54 proc. šalies gyventojų ši šventė yra reikšminga. Tai - gana daug, nes gruodžio 25-oji yra normali darbo diena Japonijoje, ne taip kaip gruodžio 23, kai švenčiamas dabartinio imperatoriaus gimtadienis.

Parduotuvių vitrinos ir miestų gatvės pasipuošia spindinčiomis lemputėmis jau spalio pabaigoje, o daugelyje prekybos centrų skamba kalėdinės giesmės ir dainos anglų kalba. Metų pabaiga - tai įvairių darbo kolektyvų, profesinių klubų švenčių metas, kai kiekvienas stengiasi įteikti padėkos dovaną vadovui, mokytojui ar šiaip per metus pasižymėjusiam geradariui. Tokios dovanos dažniausiai perkamos didelėse parduotuvėse, kur kiekvienas greitai gali pasitikrinti įteiktos dovanos kainą ir, jei ji pasirodys netinkama, pasikeisti į kitą ar grąžinti.

Dirbtinės eglutės įžiebiamos ir ligoninėse norint praskaidrinti gyvenimo nuskriaustų žmonių nuotaiką. Vis dažniau šventinės lemputės sužiba ir japonų namuose. Kas neįstengia įsigyti dirbtinės eglutės, nuo lubų nuleidžia jos šaką, dažnai padabintą iš popieriaus išlankstytomis gulbėmis.

Japonų verslininkai labai sumaniai naudojasi artėjančių švenčių nuotaikomis. Tačiau apie Kalėdų ištakas žino retas. Ne vienam pastoriui teko išgirsti klausimą: “Ar Kalėdos - tai Senelio Šalčio gimtadienis?“ Todėl pirmą sekmadienį po Kalėdų bažnyčiose laikomos mišios daugeliui tampa ir pirma pažintimi su krikščionybe.

Supažindino misionieriai

Kalėdos į Japoniją atkeliavo šešioliktame amžiuje kartu su jėzuitų, o vėliau pranciškonų vienuoliais. Francis Chavieras iš Portugalijos atkeliavo į Tekančios Saulės šalį 1549 metais ir pradėjo diegti krikščioniškus papročius Pirmosios kalėdinės mišios Japonijoje buvo laikomos 1552 metais. “Kakure“, arba besislapstantys krikščionys, iki šiol yra išlaikę tradiciją kalėdines giesmes giedoti lotyniškai. 1639 metais, kai prasidėjo Japonijos nacionalinė izoliacija, daugelis krikščionių japonų pakeitė savo religiją, bet “kakure“ iki šiol išsaugojo prieš 400 metų įdiegtas tradicijas. 1854 metais Japonijai atvėrus duris Vakarų pasauliui, vakarietiškos švenčių tradicijos vėl tapo populiarios. Tiesa, su japoniškais motyvais. Štai 1875 metais Harajo mokykloje Tokijo Ginzos rajone švenčiant Kalėdas, Kalėdų Senelis buvo apsirengęs kaip samurajus.

Vadinamuoju Taišio periodu (1912-1926) Vakarų Europos šalys pradėjo užsakinėti kalėdinius žaislus iš Japonijos, ir ši šalis tapo savotišku naujametinių žaislų fabriku. Lėlės, stikliniai burbulai bei dirbtinės eglės į Europą keliavo iš Japonijos, kol Honkongas ir Taivanis perėmė šį verslą.

Praėjusio amžiaus viduryje į Japoniją atkeliavo nauji vakarietiški Kalėdų papročiai. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo Kalėdoms buvo įprasta valgyti mėsainius pamėgdžiojant amerikiečius. Paskui juos pakeitė kalakutas. Atsirado ir Santa Klauso atitikmuo – Hotoiošis, kuris, sakoma, turi akis ir pakaušyje, tad vaikai, norintys gauti dovanų, turi elgtis gerai net tada, kai šis personažas lankosi užsienyje. Tiesa, Kalėdų metu tėvai apdovanoja vaikus, bet nėra įprasta, kad dovanų tėvai gautų iš vaikų.

Bethovenas ir braškių tortas

Ir vis tik Japonija turi savo originalių tradicijų. Pavyzdžiui, L.Bethoveno Devintosios simfonijos klausymasis Kalėdų metu ir specialus kalėdinis tortas su baltu kremu ir puoštas šokoladu bei šviežiomis braškėmis, vadinamas “kurisumasu kehki“. Tokį tortą Kalėdų dieną nuperka tėvas, arba, jei jam tenka dirbti vakare, už jį tai padaro žmona. Jau kitą dieną tortų kainos dramatiškai krenta, tad prekybininkai stengiasi juos visus parduoti iki gruodžio 25 dienos. Ši tortų manija visuomenėje pagimdė ir posakį netekėjusias merginas, kurioms daugiau kaip 25 metai, vadinti “neparduotu kalėdiniu tortu“. Tai reiškia, kad merginos vertė sulaukus dvidešimt penkerių nuotakų rinkoje gerokai krinta. Gal todėl Kalėdos laikomos ypatingai romantišku laiku ir stengiamasi jas sutikti su savo mylimuoju. Ypač merginos stengiasi šią dieną būti pakviestos į kokią ypatingą vietą, nes jos gerai žino, kad iš mylimojo sulauks brangių dovanų – žiedo ar pakabuko. Viešbučiai bei restoranai taip pat siūlo romantiškus vakarus dviem, kurie labai primena Europoje švenčiamą Švento Valentino dieną.

Išties Kalėdos tampa įžanga į Naujųjų metų šventę, kuri yra ypač svarbi japonams. Tą dieną šeima susirenka gausių pusryčių pasipuošusi dažniausiai tradiciniais kimono. Tėvas, lydimas šeimynos, apeina visus namo kampus. Į juos metamos džiovintos pupos, kad pasitrauktų piktosios dvasios ir namus aplankytų sėkmė. Eglutė nupuošiama vasario 2 dieną. Taip išlaisvinamos medžio dvasios, kurios glaudėsi namuose per žiemą. Kitą dieną ant durų pakabinama erelio galva, simbolizuojanti artėjantį pavasarį.