Ar išliks Čekija turistų Meka?

Prieš dešimtmetį Praha daugeliui lietuvių, ištroškusių kelionių į išsvajotus užsienius, buvo viena pirmųjų Europos sostinių, kurią be didelio vargo ar išlaidų buvo galima pasiekti Lietuvos kelionių agentūrų dėka. Nedidelė kaina į gražų istorinį miestą viliojo daugelį. Nukritus geležinei uždangai į Čekiją plūstelėjo ir turistų iš Vakarų Europos banga. Prieš trejetą metų savo piką pasiekęs kelionių į Prahą bumas slūgsta. Ar sugebės Čekija išlaikyti užsienio turistų srautų numatytą augimą ir išlikti lydere tarp Vidurio Europos valstybių negailestingoje konkurencinėje kovoje?

Kas keliauja į Čekiją?

Pagal statistinius duomenis 2002 metais Čekiją aplankė 4,6 milijono turistų, kurie bent vieną naktį praleido viešbutyje ar pensione. Šiemet Čekijos turizmo ekspertai didelio prieauglio nesitiki, vardindami tokias priežastis, kaip karas Irake, SŪRS bei ekonomikos nuosmukį Vokietijoje. Tačiau, Čekijos turizmo valdybos manymu, tokioms tendencijoms turi įtakos ir negerovės pačioje šalies turizmo industrijoje. Čia buvo sudarytas taisytinų dalykų specialus sąrašas, kurį sudaro net 55 pozicijos. Jose išvardintos visos negerovės, pradedant blogu aptarnavimu ir baigiant įžūliais taksi vairuotojais.

Šių metų pirmąjį ketvirtį užsienio turistų skaičius sumažėjo 10 procentų, palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis. Tačiau čekai nepraranda vilties ir mano, kad šių metų rezultatai vis dėlto bus geresni už praėjusių. Juk šiemet ir potvynių nenusimato...

Ilgą laiką vokiečiai pirmavo pagal atvykstančių į Čekiją užsienio turistų skaičių. Po jų rikiavosi lenkai, anglai ir italai. Tačiau vokiečiai neišlaidauja tiek, kiek čia atvykstantys rusai. Rusų turistų srautas į Prahą pastaruoju metu didėja. Ypač jie mėgsta lankytis Čekijos sostinėje per gegužės šventes.

Tačiau sociologiniai tyrimai rodo, kad Čekiją renkasi daugiausia nedideles pajamas turintys užsieniečiai – jaunimas ir pensininkai.

Dėmesys reklamai

Čekus gąsdinanti tendencija – ryškus turistų iš Vokietijos mažėjimas. Pernai jų sumažėjo 15 procentų, palyginti su 2001 metais, o šiemet, manoma, sumažės dar 25 procentais, palyginti su 2002. Viena iš minimų priežasčių – sunkėjanti Vokietijos ekonominė situacija. Tačiau čekai daug tikisi iš ateinančių trejų-ketverių metų. Tapusi Europos Sąjungos nare, ji tikisi atvilioti smalsaujančius vakariečius. Tuo tikslu kitais metais organizuojama intensyvi reklaminė kampanija Vokietijoje ir Austrijoje, kurios pagrindinis devizas ”Aplankykite savo naująjį kaimyną”.

Pačioje Prahoje taip pat reklamos netrūksta. Miesto centre išsidėstę informaciniai kioskai, kuriuose gali įsigyti pageidaujamą ekskursiją. Išradingos čekų turizmo agentūros sugalvojo net 14 skirtingų pasivaikščiojimų po Prahą variantų. Galima rinktis vieną ar kelias ekskursijas mįslingais pavadinimais ”Velvetinė revoliucija“, “Senasis žydų getas ir Francas Kafka“, “Prahos vaiduokliai“, “Užmirštieji Prahos barai“ ir t.t. Kiekviena ekskursija kainuoja apie 30 litų suaugusiam žmogui.

Turistinės agentūros gidą nesunku atpažinti pagal spalvotą skėtį. Kiekviena kompanija turi savo spalvą – baltą, geltoną, oranžinę – ir labai panašius maršrutus. Vienintelis skirtumas ir galima išmonė – intriguojantis tokio turo pavadinimas. Tokią patirtį galėtų perimti ir Klaipėda.

Būtų šaunu, jei atsirastų agentūrų, siūlančių ekskursijas kad ir tokiais pavadinimais: ”Turas po Klaipėdos kapines”, ”Įdomiausi Klaipėdos barai”, ”industrinė Klaipėda”, ”Klaipėda – ”Švyturio” šalis“ arba “Klaipėda – pėdų miestas“. Kiekvienas pavadinimas – tai vis kita miesto projekcija.

Viešbučių per daug

Nežiūrint į naujas tendencijas Čekijos turizmo rinkoje, naujų viešbučių statybos bumas šioje šalyje neslūgsta. 1995 metais šalyje buvo 983 viešbučiai, o 2001 metais jau veikė 1916. Praėjusiais metais Čekijos viešbučiuose buvo 275 tūkstančiai lovų, o įskaitant įvairius pensionus ir motelius net 525 tūkstančiai lovų visoje šalyje laukė čia nakvosiančių turistų. Viešbučių gausa atsiliepia ir jų užimtumo rodikliams. Praėjusiais metais jie buvo užpildyti tik 45,7 procento, kai yra apskaičiuota, kad pelningai dirbančiu viešbučiu laikomas toks, kai jo užimtumas – 65 procentai. Per pastaruosius ketverius metus sumažėjo ir nakvynės viešbutyje kainos. Seniau už dvivietį kambarį Prahos priemiestyje tekdavo mokėti 50 eurų, o dabar jis tekainuoja vos 10-15 eurų.

Toks viešbučių augimo fenomenas aiškinamas gana banalia priežastimi. Viešbučių verslas - kol kas vienintelė saugi ir perspektyvi investicija į nekilnojamąjį turtą. Tuo pačiu metu nėra griežtų reikalavimų norintiems pradėti viešbučių verslą. Reikia tik, kad vienas iš partnerių turėtų 5 metų patirtį šiame versle, bet kartu jis gali dirbti keliose kompanijose. Tad labai madinga tapo senas sodybas, pilis ir vilas paversti nedideliais prabangiais aukštos klasės viešbutukais. Tik kas taps jų naujaisiais klientais?

Kur atostogauja patys čekai?

Metų pradžioje, kaip ir daugelyje šalių, vyravo pesimistinės prognozės: dėl įvairių tarptautinių problemų čekai į užsienį vyks rečiau ir išvykstančių žmonių skaičius sumažės 5-15 procentų. Tačiau nelabai pasiturintys čekai, kaip ir lietuviai, ne tokie baikštūs, kaip manyta. Jie suskubo pasinaudoti ypač pigiomis poilsinėmis kelionėmis į Turkiją ir šių metų gegužę jau sunku buvo įsigyti kelialapį. Prognozės visiškai neišsipildė. Čekų susidomėjimas kelionėmis į užsienį netgi išaugo 10 procentų, palyginti su praėjusiais metais. Populiariausias išlieka poilsis prie Viduržemio ir Adrijos jūrų. Čekai mielai keliauja į Egiptą, Tunisą, Kroatiją, Italiją, Ispaniją, Graikiją.

Čekai iš naujo atranda ir savo kaimynės Slovakijos siūlomus turistinius maršrutus. Geras čekiškos kronos kursas, palyginti su slovakiška, puikus ir greitas susisiekimas, panaši kalba – tai kelios iš priežasčių, skatinančių keliauti į kaimyninę šalį. Pernai net pusė milijono čekų apsilankė Slovakijoje. Ir tik kroatai aplenkė čekus savo vizitų į Slovakiją skaičiumi.

Čekai vis dažniau renkasi poilsį ir savo šalyje. Net 13,2 proc. čekų turi kaime sodybą, o 5 procentai – sodo namelius. Poilsis nuosavoje šalyje – trečdaliu pigesnis nei užsienyje, o, be to, seniau taip sunkiai pasiekiamas užsienis jau tapo kasdienybe ir norisi atsigręžti į savo krašto istoriją ir gamtą. Atrodo, kad panašios tendencijos formuojasi ir Lietuvoje.