Abortai mažina nusikalstamumą

Dviejų amerikiečių ekonomistų Styveno Levito ir Stefeno Dubnerio šiemet JAV pasirodžiusi knyga “Freakonomics”, kuri lietuviškai tikriausiai vadintųsi “Keistoka ekonomika”, savo išvadomis sukrėtė ne vieną skaitytoją. Daugelis ją skaito kaip detektyvinį romaną.

Pasitelkdami ekonomikoje taikomus skaičiavimo metodus, mokslininkai nutarė patyrinėti pačias įvairiausias gyvenimo puses. Pavyzdžiui, jie įrodė, kad jei mieste yra daug juodaodžių policininkų, tai suimami dažniausiai baltaodžiai nusikaltėliai ir atvirkščiai. Bet didžiausios reakcijos ir pasipiktinimo laiškų autoriai sulaukė dėl savo išvados apie tai, kaip abortų legalizavimas sumažino nusikalstamumą Amerikoje.

1999 metais Styveną Levitą sudomino faktas, kad per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo nusikalstamumo banga Amerikoje. Pasitelkęs statistinius duomenis, mokslininkas apskaičiavo, kad nusikalstamumo kreivė pradėjo žemėti lygiai po aštuoniolikos metų, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė nutarimą legalizuoti abortus. Dar labiau mokslininką nustebino faktas, kad penkiose valstijose nusikalstamumas pradėjo mažėti trejais metais anksčiau. Pasirodė, kad būtent šiose valstijose trejais metais anksčiau buvo panaikintas abortų draudimas. Išanalizavęs kitus faktorius, lemiančius kriminogeninę situaciją (didesnis policininkų skaičius, stipresnė ekonomika ir t.t.), ekonomistas priėjo stulbinančią išvadą, kad būtent abortų legalizavimas tapo svarbiausiu veiksniu, net 30-40 procentų sumažinusiu nusikaltimų skaičių JAV devintąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. Tyrimai taip pat parodė, kad tose valstijose, kur abortų skaičius buvo didžiausias, nusikalstamumas buvo mažiausias. Mokslininkas daro išvadą, kad dažniausiai aborto būdu “atsisakoma“ nenorimų kūdikių, kurie ateityje būtų nemylimi, apleisti ir galėtų tapti potencialiais nusikaltėliais.