Kaip geriausia apsaugoti savo būstą nuo vagių?

Maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas yra nukentėjęs nuo vagysčių iš būsto. Tačiau, kol kas, dažniausiai gyvenamąją vietą bandoma apsaugoti primityviomis priemonėmis.

Pasitiki kaimynais

Vagystės iš būstų – viena skaudžiausių apiplėšimo formų. Patiriami dideli nuostoliai, kadangi žmonės namuose laiko vertingus daiktus, taip pat nemaloni savijauta, nes įsiveržiama į privačią žmogaus erdvę. Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, net 65 proc. lietuvių savo šalyje 2010 m. jautėsi nesaugūs.

Viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ šių metų birželio-liepos mėnesiais atliko „Šalies gyventojų elgsenos, siekiant apsisaugoti nuo vagysčių iš būsto“ tyrimą. Atliekant jį buvo apklaustas 1141 Lietuvos gyventojas. Iš jų, maždaug kas penktas nurodė, kad buvo nukentėjęs nuo vagystės iš būsto. Vidutiniškai kiekvienas jų neteko turto už maždaug 5000 Lt.Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų saugo savo būstą įsistatydami šarvuotas duris. Taip savo namus saugo 43 proc. apklaustųjų. Kiti tikisi saugiai gyventi pasitikėdami kaimynų budrumu arba augindami sarginį šunį.

Tačiau, apklaustieji sako labiausiai pasitikintys apsaugos sistemomis. „Šią priemonę patikimiausia laiko 62 proc. respondentų, tačiau naudojasi 11 proc. visų apklaustųjų arba 15 proc. jau nukentėjusiųjų nuo būsto vagystės gyventojų. Antra dažniausia būsto apsaugojimo priemonė yra pasitikėjimas kaimynais – 36 proc. visų ir 40 proc. jau nukentėjusių nuo vagystės gyventojų tikisi, kad kaimynai pastebės įtartinus asmenis ir jų veiksmus“, - apibendrino bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Jaučia pyktį

Atlikus pirmąjį tokį išsamų tyrimą būsto apsaugos klausimais Lietuvoje, paaiškėjo, kad po vagystės iš būsto tik 70 proc. žmonių kreipiasi į policiją. Tačiau, tik 7 proc. iš visų apvogtųjų pavyko atgauti visą turtą, kurio jie buvo netekę. Net 72 proc. iš vagių liko nepagauti, o 21 proc. žmonių atgavo dalį turto. Dažniausiai iš būstų vagiama buitinė garso ir vaizdo technika, juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai.

115 pasaulio valstybių veikiančios didžiausios tarptautinės saugos sprendimų grupės pasaulyje „G4S“ padalinio Lietuvoje „G4S Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Tulevičius teigia, kad apsaugos sistemos patikimiausia būsto apsauga laikomos ne veltui, nes vagystės atveju sumažina galimą žalą mažiausiai du kartus.

„Būsto apsaugos sistemos įsilaužimo atveju sumažina vagies buvimą patalpoje iki minimumo. Pasak tyrimo, 48 proc. apklaustųjų mano, kad per septynias minutes, kiek vidutiniškai saugos tarnybos ekipažui trunka atvykti iki įvykio vietos, ilgapirščiai padarytų žalos už ne daugiau kaip 3000 Lt“,   sakė Saulius Tulevičius. Tačiau jei išlaužę kad ir tas pačias šarvuotas duris vagys šeimininkaus visą pusvalandį, kol juos pastebės kaimynai, daugiau kaip ketvirtadaliu atvejų ši žala išaugtų iki 7000 Lt, o kas penktas apklaustasis mano, kad per tiek laiko iš namų būtų pagrobta turto už 7000-10 000 Lt, beveik kas dešimtame būste įsilaužėlis galėtų pridaryti žalos ir už 15 000 Lt

Saugos privatininkai

Nuo kitų metų gyventojų būstų nebesaugos rinktinė „Vytis“, o visomis apsaugos sistemomis rūpinsis privačios įmonės. „Apsaugos verslo grupės“ asociacijos prezidentas Saulius Pridotkas mano, kad tokia pertvarka leis efektyviau dirbti ir valstybei sukurs daugiau darbo vietų. „Bendradarbiaudami su policija ir kitomis valstybinėmis įstaigomis, siekiame, kad asociacijos veikla būtų skaidri ir būtų teikiamos pakankamai kokybiškos paslaugos“, - sakė S.Pridotkas.

Bent kartą įsilaužėlių jau apvogti gyventojai labiau vertina ir patruliuojančių saugos tarnybų ekipažų keliamą saugumo jausmą. Jei iš visų apklaustųjų 64 proc. buvo įsitikinę arba linkę pripažinti, kad patruliuojantys saugos tarnybų automobiliai kelia saugumo jausmą, tai tarp nuo vagišių nukentėjusių respondentų ši dalis padidėjo iki 70 proc.