Veikiančiai Konstitucijai netrukus sukaks 16 metų. Per tą laiką buvo pataisytas vos vienas kitas straipsnis. Konstitucinės teisės specialistai tvirtina, kad tai įrodo 1992 m. visuotiniu referendumu priimto pagrindinio šalies įstatymo gyvybingumą.

Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Kai kurie politikai kalba apie moraliai pasenusią Konstituciją, apie tai, kad ji neatitinka nūdienos reikalavimų. Todėl užsimenama ne tik apie gana kardinalius pokyčius, pavyzdžiui, galimybę įteisinti prezidentinę respubliką ar grąžinti mirties bausmę, nors tai neatitiktų Lietuvos įsipareigojimų europinėms institucijoms, bet priimti ir visiškai naują Konstituciją.

Tokius radikalius pasiūlymus paprastai skleidžia partijos ar politikai, dėl įvairių priežasčių griežiantys dantį ant Konstitucijos. Antai viena partija nelaiminga, kad jos lyderis buvo pripažintas sulaužęs priesaiką, todėl praktiškai siūlo jos išvis atsisakyti, taip iš esmės atimant vienintelę galimybę kontroliuoti ir drausminti politikus. Kitai partijai nepatinka, kaip Konstituciją aiškina (tokius įgaliojimus turintis) Konstitucinis teismas.

Bet radikaliai pakeisti Konstituciją itin sudėtinga ir  praktiškai neįmanoma. Tam reikia itin plataus visuomenės sutarimo. Neabejotina, kad nemenkai visuomenės daliai veikianti Konstitucija yra sunkiai pasiektų kompromisų, per 1992 m. liepsnojusias politines batalijas, pavyzdys. Ar Lietuvoje atsiras daug žmonių, norinčių taip susipriešinti ir dabar?

Kompromisinės, todėl dar ilgą laiką gyvybingos Konstitucijos pamatus padės išsaugoti ir didėjantis žmonių domėjimasis ja. Tai, kad dėmesys Konstitucijai Lietuvoje po truputį auga, įrodo ir populiarėjantis Konstitucijos egzaminas. Praėjusį savaitgalį antrą kartą surengtame egzamine dalyvavo daugiau kaip 1200 žmonių – žymiai daugiau dalyvių, nei būta prieš metus.

Šią statistiką pagerino ir tai, kad egzamine dalyvavo nuteistieji. Kai kurie jų prisipažino vos ne mintinai išmokę pagrindinį įstatymą, nes ne tik norėjo gerai pasirodyti, bet ir pasirengti galimiems teisiniams iššūkiams ateityje. Kas jau kas, o nuteistieji mūsų visuomenėje paprastai ne kartą mina teismų ir teisėsaugos institucijų slenksčius. Todėl žinoti Konstitucijos principus – jiems gali būti tikrai naudinga.

Tačiau kiekvienam Lietuvos piliečiui turėtų būti garbė ir būtinybė žinoti tai, ką skelbia pagrindinis valstybės įstatymas. Be to, vargu ar bus pastatyta išties pilietinė visuomenė.