Net ir smegenų protezui aišku, kad įteisinus dar vieną nedarbo dieną, neatsiras daugiau norinčiųjų bent jau nuvykti prie paminklo Sausio 13-osios aukoms. Atvirkščiai – mokymo įstaigose tądien nebeliks šiai progai skirtų minėjimų, ir jau netrukus jauniausioji karta apskritai nežinos, kuo ši proga skiriasi nuo Žolinės, apie kurią apskritai niekas nieko nenutuokia.

Dar sunkiau suprasti, kodėl neketinama panaikinti proletarinės gegužės 1-osios antisanitarijos – Darbo dienos, per kurią niekas nedirba. Nejaugi tikrai jau pamiršome, kuo dvokė darbininkų ir valstiečių valstybė, kurioje gyvenome be tualetinio popieriaus ir žmogiškojo orumo?

Nesuvokiama, kodėl ir Joninės vis dar laisva diena, nors ji – tik proga girtiems šokinėti per laužą „po triusikais“. Kodėl tada nėra laisvos per Antanines, Petrines ar Valerijonines?

Veltėdžiavimo ideologija, kurios įtvirtinimu užsiima parazitams ir pašalpų gavėjams siekiantys įsiteikti mūsų politikai, jau nuvedė prie to, kad jaunoji karta visai nebenori dirbti.

Laikas būtų atsikvošėti, nes visa tai tik durnystė, demonstruojanti mūsų etnografinį ribotumą.

Veltėdžiavimo ideologija, kurios įtvirtinimu užsiima parazitams ir pašalpų gavėjams siekiantys įsiteikti politikai, jau nuvedė prie to, kad jaunoji karta visai nebenori dirbti.

Dažnas pavyzdys – įsidarbinę kavinėje šiltnaminiai baltarankiai neištempia nė savaitės – meta chalatą ant grindų ir sprunka pro virtuvės langą. Mat jiems parankiau yra verkšlenant „ieškoti savęs“, valkiotis po pasaulį ir nuolat braukyti tos savo išmaniosios ataugos ekranėlį. Apie darbą ir pareigą jie nieko nenori girdėti, nes visų padermių valdantieji dešimtmečius visaip diegė vegetatyvinio dykaduoniavimo įgūdžius.

Štai ir užaugo tvarumo fanatikų, projektų vykdytojų, dėvėtų rūbų vilkėtojų, veganų ir zombių su ausinėmis karta, kuriai į viską nusispjauti.

P. S. Dieve, saugok Ameriką.