Žioplumas išgelbėjo pasaulį

Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais.

Mirus Leonidui Iljičiui, SSRS sostą perėmė ilgametis Valstybės saugumo komiteto (KGB) vadovas Jurijus Vladimirovičius (1914–1984). Jam šeimininkaujant Liubiankoje, disidentai-antikomunistai užplūdo psichiatrines ligonines, o Vakaruose vienas po kito ėmė dygti įvairiausi "pacifistiniai" judėjimai.

Šie, nors ir skelbė kovojantys "už abstrakčią taiką", buvo nukreipti vien prieš JAV politiką, mat nei agresyvių sovietų veiksmų prieš kitas valstybes, nei žmogaus teisių pažeidimų SSRS teritorijoje beveik nekritikuodavo.

Dar Jurijus Vladimirovičius buvo asmeniškai atsakingas už antisovietinių sukilimų Vengrijoje (1956 m.) ir Čekoslovakijoje (1968 m.) numalšinimus. Prieš tapdamas KGB vadovu, jis dirbo įvairiose sovietų diplomatinėse atstovybėse. Kremliuje jis užsibuvo trumpai, mat sirgo sunkia inkstų liga, kuri jį veikiausiai ir pribaigė 1984 m. vasarį.

Paskui SSRS soste trumpai sėdėjo Konstantinas Ustinovičius (1911–1985). Amžininkai beveik neturi ką pasakyti apie jo valdymą. Žinoma tik tai, kad toks tikrai buvo.

Pagaliau po prabangių laidotuvių epochos 1985 m. kovą SSRS valdovo regalijos atiteko jaunam, profesionaliam komunistui Michailui Sergejevičiui (1931), kurį ilgą laiką protegavo tas pats Jurijus Vladimirovičius.

Iš savo pirmtakų Michailas paveldėjo valstybę, kurios vidaus politika ir ekonomika buvo sustingusios lyg raudonarmiečio lavonas Suomijos tundroje. Tiesa, bolševikams neblogai sekėsi plėsti savo įtaką Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje ir leisti pinigus branduoliniams ginklams kurti, tačiau vidaus problemos grasino šiuos pasiekimus sunaikinti, o ir avantiūra Afganistane sovietams ne itin nusisekė.

Iš savo pirmtakų Michailas paveldėjo valstybę, kurios vidaus politika ir ekonomika buvo sustingusios lyg raudonarmiečio lavonas Suomijos tundroje.

Tarsi to dar būtų negana, 1986 m. balandžio 26 d. atominėje Černobylio elektrinėje (Ukraina) įvyko avarija. SSRS valdžia bandė šį incidentą nuslėpti ir jiems neblogai pavyko, mat nemažai žmonių apie nelaimę Černobylyje sužinojo tik po 33 metų, pasižiūrėję HBO televizijos kurtą serialą.

Dar ir dabar daug kas tiki, kad, siekdamas eliminuoti visas šias problemas bei nelaimes, Michailas po ilgos kontempliacijos į pasaulį paleido reformas, pagarsėjusias "glastnost" bei "perestroikos" pavadinimais.

Praėjus vos porai metų po Černobylio avarijos, komunistinę Lenkiją sukrėtė protestai. Maištaujantys angliakasiai ir laivų statyklų darbininkai reikalavo vėl legalizuoti visuomeninį "Solidarumo" judėjimą, kuris jau keletą metų buvo priverstas veikti pogrindyje. 1988 m. rugpjūčio pabaigoje komunistinė valdžia pagaliau drįso pakviesti vieną šio judėjimo lyderių Lechą Walęsą (1943) "darbo" pokalbio.

1989 m. vasarį prasidėjusiomis derybomis buvo pasiekta pirmoji pergalė – nutarta tų pačių metų birželį surengti pirmuosius pusiau laisvus rinkimus (juose "Solidarumo" atstovai laimėjo beveik visas vietas Lenkijos parlamente ir Senate).

Beveik tuo pat metu panašūs procesai vyko ir kitoje raudonosios zonos valstybėje – Vengrijoje. Dar 1989 m. vasarį čia buvo priimtas demokratinių pataisų paketas, įteisinantis profesinių sąjungų pliuralizmą, spaudos ir susirinkimų laisvę. Tų pačių metų balandį prasidėjo valdžios bei antikomunistinių jėgų derybos (jas paskatino kovą vykę protestai), o gegužės 2 d. Vengrija pradėjo išmontuoti savo "geležinės uždangos" dalį, skiriančią ją nuo Austrijos.

Taip pat birželio 1 d. komunistinė Vengrijos valdžia oficialiai pripažino, kad vienas 1956 m. sukilimo lyderių, buvęs ministras pirmininkas Imre Nagy (1896–1958), – anaiptol ne išdavikas ir kad jam įvykdytas parodomasis mirties nuosprendis buvęs neteisėtas.

Vis labiau plintanti maišto dvasia neaplenkė ir pačios Sovietų Sąjungos, mat čia galvas ėmė kelti Baltijos šalių judėjimai, siekiantys nepriklausomybės. Jų iniciatyva tūkstančiai žmonių, minėdami sovietų ir nacių sandorio pakto 50-metį, rugpjūčio 23 d. susijungė į gyvąją grandinę.

Vengrų sprendimas išardyti užtvaras pridarė didelių problemų Rytų Vokietijos valdžiai, mat daug vokiečių, pasinaudodami šia spraga, per kelis mėnesius paliko socialistinį rojų, maža to, Leipcigą ėmė krėsti masinės demonstracijos, reikalaujančios teisių keliauti bei demokratiškai išrinktos valdžios.

Šie Liuteronų bažnyčios palaikymo sulaukę protestai vis labiau plėtėsi ir sutraukė vis daugiau žmonių, kurių negąsdino nei areštai, nei jėgos struktūrų naudotas smurtas ar grasinimai. Siekdama sustabdyti bėglius, Rytų Vokietijos valdžia 1989 m. spalio 3 d. uždarė savo ir Čekoslovakijos sieną, tuo tik dar labiau sustiprindama gyventojų paramą sparčiai augantiems protestams.

Nesulaukusi nei SSRS, nei kitų komunistinių valstybių paramos, Rytų Vokietijos valdžia nusprendė paruošti įstatymo pataisas, leidžiančias rytiečiams lengviau patekti į Vakarų pusę. Jas spaudos konferencijoje turėjo pristatyti nomenklatūros elito atstovas Günteris Schabowskis (1929–2015). Valdžia pamiršo informuoti pranešėją, nuo kada gi šios pataisos įsigaliosiančios, tad žurnalistų paklaustas, G.Schabowskis išsakė pirmą į galvą šovusią mintį, jog "kiek jam žinoma, įstatymas įsigaliosiantis nuo dabar".

Valdžia pamiršo informuoti pranešėją, nuo kada gi šios pataisos įsigaliosiančios.

Legendos byloja, kad šimtai žmonių, regėję šią žioplą klaidą per TV ekranus, 1989 m. lapkričio 9 d. šturmavo Berlyno sienos patikros postus, tuo pat metu pradėdami ir savavališką nekenčiamo simbolio griovimą.

Sutrikę jėgos struktūrų atstovai nežinojo, ką daryti, nes oficialaus valdžios įsakymo vaikyti žmones jie negavo, o Maskvoje Michailas Sergejevičius tuo metu miegojo. Pabudęs ir išgirdęs naujienas, Michailas suprato turįs du kelius. Pirmasis – pasinaudoti savo globėjo Jurijaus metodais ir jėga išvaikyti sienos griovėjus, antrasis – nedaryti nieko, taip išlaikant "reformatoriaus" ir "demokrato" įvaizdį.

Michailas pasirinko antrąjį kelią. Ar jis gailėjosi šio sprendimo? Veikiausiai taip, bet tik ne tada, kai duodavo interviu naiviems Vakarų intelektualams, kuriantiems jam skirtą dokumentinę panegiriką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vijole

vijole portretas
ir ko prisvilote prie jauno zmogaus ,,rytoj jis gali jums kita foto pateikti;;svarbu tai,,kad mes gaunam idome medziaga ===savo smegenis pamiklinti...ar ne taip ??

Cirkininkas

Cirkininkas portretas
,,Pojavilsia Barmalej, - naglo lezit v Mavzolej. Brovi čiornyje, gustyje, zūby ostryje, vstavnyje. On i pervyj komsomolec, on i maršal i geroj. Otgadai, kto on takoj.

Dvidešimt devintam

Dvidešimt devintam portretas
Ar pats suvoki kaip nusišneki?
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Hibridinis gerumas
    Hibridinis gerumas

    Dažniausiai šiomis dienomis užduodamas klausimas: "Ar jau suruošei kalėdines dovanėles?" Kiekvienas iš mūsų – ne britų monarchė, kuriai tenka apdovanoti beveik 700 žmonių, tačiau ir mums nemenkas galvosūkis, k...

    1
  • Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu
    Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

    Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas ne...

    7
  • Svetimi pinigai
    Svetimi pinigai

    Ką daro Lietuvos sporto sirgalius, kai mūsų šalies futbolo rinktinė triuškinamai nugali Braziliją? Teisingai! Išjungia žaidimų kompiuterį. Arba pabunda iš saldaus sapno. Kol Lietuvoje jau visai rimtai svarstoma, ar surinksim...

  • Mažaraščių <span style=color:red;>(kontr)</span>revoliucija
    Mažaraščių (kontr)revoliucija

    Vladimiras Leninas, būdamas pragare ar rojuje, šiandien turėtų iš džiugesio trinti rankomis dėl to, kad pasitvirtino jo kažkada aprašytas revoliucinės situacijos apibūdinimas. Valdantieji nebegali išsilaikyti valdžioje be j...

    1
  • Pavogtas kokteilio receptas
    Pavogtas kokteilio receptas

    Kas galėjo pagalvoti, jog Trečiajam reichui ir Sovietų Sąjungai taikiai užpuolus ir draugiškai pasidalijus fašistinę (anot "Pravdos") Lenkiją, visoje Europoje sudundėję kovos būgnai staiga nutils? ...

    19
  • Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai
    Didžioji Britanija pasiges Europos, bet jau per vėlai

    2016-ųjų birželį argumentavau, kad „Brexitas“ nėra neišvengiamas. Žmonės nubalsavo, bet demokratija yra procesas, o ne įvykis. Žinant, kad bet koks įsivaizduojamas susitarimas būtų blogesnis negu dabartiniai ryšiai, kuriuo...

    9
  • Nekalėdinė pasaka
    Nekalėdinė pasaka

    Seime paskelbtos paliaubos. Kryžminės ugnies nutraukimas dėl 2020-ųjų biudžeto dalybų galios iki kito antradienio. ...

    18
  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

    2
  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    3
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

Daugiau straipsnių