- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Nepaskelbtame Rusijos ir Ukrainos kare savaitgalį įvyko ypatingas įvykis: abi šalys apsikeitė belaisviais. Šiame kontekste apie Ukrainos (ne)laimėjimą jau buvo pasakyta daug. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui buvo būtinas proveržis, reikėjo bent menkos pergalės, tačiau tokios, apie kurią būtų kalbama ne vien valdžios kabinetuose, bet ir Kijevo ar Odesos gatvėse. Galima tik paantrinti Lietuvos užsienio reikalų ministrui, apgailestavusiam dėl tokios didelės šios pergalės kainos: Maskvai perduotas svarbus liudytojas vadinamojoje MH17 lainerio byloje Volodymyras Cemachas.
Kita vertus, ar kas turėjo iliuzijų, kad separatistai, paleidę nelemtąją raketą į civilių lainerį, sulauks teisingumo? Ne dėl to, kad tuo nebūtų suinteresuoti daugiausiai piliečių per šį išpuolį netekę Nyderlandai ar kad Ukrainos teismai būtų menkai kvalifikuoti. Naujausių laikų istorijoje yra galybė pavyzdžių, kai iš Temidės glėbio ištrūksta mirtinų tarpvalstybinių provokacijų iniciatoriai, žudyti civilius įsakę karo lauko vadai. Realių bausmių sulaukia tik tarptautinių tribunolų teisiamieji, o steigti tokio lygio instituciją, kurios teisiamųjų suole atsidurtų jei ne visi, atsakingi už nusikaltimus rytų Ukrainoje, tai bent MH17 tragedijos kaltininkai, nebuvo jokių šansų.
Atėjo metas ne tirpdyti ledus, bet priminti amnezijos ištiktiems mūsų sąjungininkams, kad Rusijoje vis dar laikomi karo belaisviai – tik ledkalnio viršūnė.
Tad šiuokart viršų ima ne apmaudas dėl praleistos progos įvykdyti teisingumą, bet paprastas žmogiškas džiaugsmas dėl to, kad laisvę atgavo Rusijoje įkalinti ukrainiečiai. Tai jie, su 20 metų kalėti nuteistu režisieriumi Olegu Sencovu priešakyje, net ir būdami nekalti, satisfakcijos galėjo tikėtis tik iš aukščiausio lygio politikų, o laisvę atgauti tik tapę kokio nors parodomojo diplomatinio žaidimo dalimi.
Daugiau prieštaringų emocijų kelia ne šis Kijevo (ne)laimėjimas, bet tai, kaip pasikeitimą belaisviais vertina kai kurios Vakarų Europos šalys, o ypač – Prancūzija. Įkandin savo prezidento, neseniai susitikimuose su Vladimiru Putinu pademonstravusio ypatingą šilumą, Prancūzijos užsienio reikalų ministras suskubo prabilti apie metą mažinti įtampą su Rusija. Tačiau atrodo, kad atėjo metas ne tirpdyti ledus, bet priminti amnezijos ištiktiems mūsų sąjungininkams, kad Rusijoje vis dar laikomi karo belaisviai – tik ledkalnio viršūnė. Trys ketvirtadaliai problemos (ir pretekstas kalbėti apie įtampos mažinimą) slypi rytų Ukrainoje, kur vis dar žūva savanoriai okupantų toliau siaubiamame Kryme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
G. Landsbergis susitiko su Nyd...
-
LKL rungtynės: Kauno „Žalg...
-
Krepšinio sirgalių eisena K...
-
„Mūzos“ statulėlė – a...
-
Knygos „Kakė Makė. Virtuv...
-
Stačiatikių Bažnyčioje ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame1Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...
-
Kultūra keičia kryptįNorom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...
