XXI amžiaus Vilnius – viena koja praėjusiame šimtmetyje

2020 metų pabaigoje Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą 2021–2030 metams. Šiame plane numatyta iki 2030 metų įsigyti 221 naują elektrinį ir 299 naujus dujinius autobusus bei 159 naujus troleibusus. Šių transporto priemonių įsigijimui reikės 245,26 mln. eurų. Iki 2030 metų elektrinės transporto priemonės turėtų sudaryti 55 proc. viso viešojo transporto parko, o alternatyviu varomos – 45 proc. Išsikeltas tikslas, kad Vilniaus miesto modalinėje kelionių struktūroje kelionės viešuoju transportu turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. Kitas kokybinis parametras – viešojo transporto parkas turi būti šiuolaikiškas – autobusai ne senesni kaip 10 metų, troleibusai – 15 metų.

Investicijų suma milžiniška, tačiau platesnės diskusijos viešumoje nebuvo, tik keli pirkti reklaminiai straipsniai spaudoje, kas jau tampa įprastu diskusijų pakaitalu. Ir atrodo viskas puikiai.

Visgi, toks viešojo transporto atnaujinimo planas yra daugiau praėjusio šimtmečio lygio sprendimas, o ne XXI amžiaus sparčius mobilumo pokyčius atitinkantis dokumentas, nors ir naudoja visuotinės „elektrifikacijos“ burtažodį.

Viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį.

Modernūs miestai Europoje ir pasaulyje į viešojo susisiekimo sistemą šalia tradicinio savivaldybių valdomų transporto įmonių įtraukia visas naujas mobilumo platformas, tokias kaip automobilių dalinimasis, pavežėjimo ir taksi paslaugos (car&ride sharing, pay-as-you go ir t. t.), tame tarpe dviračius ir paspirtukus. O kur dar autonominės transporto priemonės (driverless), kurias savo planuose iki 2030 metų turi dauguma miestų. Deja, šiame Vilniaus dešimtmečio plane apie tai nei žodžio. Atvirkščiai, Vilnius šalia planuojamo naujo 221 elektrinio autobuso palieka ir troleibusus… Kodėl? Kam troleibusas su ūsais, kai visi autobusai gali būti elektra varomi? Tai reiškia, išliks nugyventas kontaktinis tinklas, kuris ir miesto vaizdą darko ir, kaip patys studijos rengėjai rašo, yra lėta ir dažnai sukelianti kamščius transporto priemonė.

Tad prie tokių investicijų išsikeltas tikslas – pasiekti, kad 2030 metais kelionės viešuoju transportu sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų kelionių, kai šiuo metu Vilniuje kelionės viešuoju transportu sudaro apie 24 proc. visų kelionių, neatrodo ambicingas. Nekalbu apie Paryžių ar Kopenhagą, kur viešojo transporto kelionių skaičius sudaro apie 60 proc. visų kelionių.

Situacija su viešuoju transportu bendrai keista: nors jo kokybė per pastaruosius 5 metus ženkliai pagerėjo, miestas įsigijo daugiau nei 200 naujų autobusų, kažkiek troleibusų, į viešojo transporto sistemą įtrauktas privatus vežėjas, autobusų miesto gatvėse skaičius padidėjo daugiau nei 10 proc., tačiau nuo 2015 metų kelionių skaičius viešuoju transportu sumažėjo dešimtimis milijonų. Pridedu VMS įmonės „Susisiekimo paslaugos“ lentelę:

Nuo 2015 iki 2019 metų išlaidos viešajam transportui padidėjo nuo 57 mln. iki 71 mln. Keista skaičių alchemija – kelionių skaičius sumažėjo apie 10 proc., autobusų gatvėse padaugėjo 10 proc. ir išlaidos paaugo daugiau nei 20 proc. Kyla logiškas, ūkiškas klausimas, kas ne taip? Kur priežastys?

Viena iš priežasčių tai, ką patiria ir kiti pasaulio miestai, tai miestų gyventojų vartojimo pokyčiai, automobilių dalinimosi ir pavežėjimo platformų įtaka viešajam transportui. Pavyzdžiui, Goldman Sachs atlikta studija rodo, kad ateityje tradicinio viešojo transporto reikės mažiau, nes jį išstums naujos judumo formos bei priemonės. Jų rekomendacija vystyti pagrindines viešojo transporto greitas linijas, o privežimą spręsti būtent naudojantis dalinimosi ir pavežėjimo paslaugomis.

Ne išimtis ir Vilnius. Susirinkau kai kuriuos 2019 metų duomenis. Apie 2020 metus išvis šiuo metu geriau nekalbėti, bet jų poveikis vartojimo įgūdžiams bus didelis.

Pavyzdžiui, „CityBee“ dalinimosi platforma turi apie 400 000 vartotojų Lietuvoje, iš jų 90 000 naudojasi paspirtukais. Jų automobilių parkas 2019 metais buvo apie 1400. 2019 metais atliko beveik 2 milijonus kelionių. Kelionių atstumas automobiliu apie 6-10 km., o paspirtuku – apie 2 km. O kur dar „SPARK“ kelionės, kitos pavežėjimo ar paspirtukų paslaugos. Ir štai čia greičiausiai ir yra tos kelionės, kurias prarado atnaujintas ir ženkliai pabrangęs Vilniaus viešasis transportas.

Gaila, dabartinė miesto valdžia negirdi šių klausimų ir neanalizuoja skaičių.

Todėl viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį. Vilnius visada buvo priekyje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Cha cha cha...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Sunki taikdario misija
    Sunki taikdario misija

    Aušta rytas Sakartvelo. Ateina laikas statyti tiltus, griauti sienas, kurti bendrą ateitį. Lietuviai niekada nepaliko kartvelų vienų, net sunkiausią valandą. ...

  • Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?
    Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

    Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribin...

  • Praėjo vieneri metai, kas toliau?
    Praėjo vieneri metai, kas toliau?

    Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Europą pradėjo siaubti Sars-Cov-2 virusas ir jo sukeliama COVID-19 liga, privertusi užsidaryti valstybes, apriboti gyventojų mobilumą bei ekonominę veiklą. Per šiuos metus Lietuva tapo lydere dviejuose reitingu...

    1
  • Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?
    Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?

    Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius...

    1
  • Atsirūgusi inkvizicija
    Atsirūgusi inkvizicija

    Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kont...

    1
  • A. Žukauskas nusipelnė apkaltos
    A. Žukauskas nusipelnė apkaltos

    Duodamas priesaiką Lietuvos Respublikos Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Ar sulaužęs savo priesaiką asmuo gali toliau būti Seimo nariu? Manau, kad La...

    3
  • Biurokratynas dar plėsis
    Biurokratynas dar plėsis

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nusprendė, kad darbo neturinčių gyventojų gretos šalyje gausėja dėl to, kad šie, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, automatiškai valstybės apdraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD...

    1
  • Čia priėjo Maldeikis...
    Čia priėjo Maldeikis...

    Prisipažinsiu, kai skaitau tokios Maldeikių šeimynėlės pareiškimus, visada pasižiūriu į dangų. Jei ten pamatau mėnulio pilnatį, tai numoju ranka. Galvoju baigsis pilnatis, baigsis ir pareiškimai. ...

    13
  • JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje
    JAV išlieka atsakingos už saugumą Europoje

    Amerika sugrįžo. Tokia buvo prezidento Joe Bideno žinutė praėjusią savaitę nuskambėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. ...

    2
  • Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizikingas
    Kiekvienas pabėgimas iš SSRS buvo rizikingas

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido dr. Dariaus Juodžio knygą "Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)". Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumenta...

    5
Daugiau straipsnių