XXI amžiaus Vilnius – viena koja praėjusiame šimtmetyje

2020 metų pabaigoje Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą 2021–2030 metams. Šiame plane numatyta iki 2030 metų įsigyti 221 naują elektrinį ir 299 naujus dujinius autobusus bei 159 naujus troleibusus. Šių transporto priemonių įsigijimui reikės 245,26 mln. eurų. Iki 2030 metų elektrinės transporto priemonės turėtų sudaryti 55 proc. viso viešojo transporto parko, o alternatyviu varomos – 45 proc. Išsikeltas tikslas, kad Vilniaus miesto modalinėje kelionių struktūroje kelionės viešuoju transportu turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. Kitas kokybinis parametras – viešojo transporto parkas turi būti šiuolaikiškas – autobusai ne senesni kaip 10 metų, troleibusai – 15 metų.

Investicijų suma milžiniška, tačiau platesnės diskusijos viešumoje nebuvo, tik keli pirkti reklaminiai straipsniai spaudoje, kas jau tampa įprastu diskusijų pakaitalu. Ir atrodo viskas puikiai.

Visgi, toks viešojo transporto atnaujinimo planas yra daugiau praėjusio šimtmečio lygio sprendimas, o ne XXI amžiaus sparčius mobilumo pokyčius atitinkantis dokumentas, nors ir naudoja visuotinės „elektrifikacijos“ burtažodį.

Viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį.

Modernūs miestai Europoje ir pasaulyje į viešojo susisiekimo sistemą šalia tradicinio savivaldybių valdomų transporto įmonių įtraukia visas naujas mobilumo platformas, tokias kaip automobilių dalinimasis, pavežėjimo ir taksi paslaugos (car&ride sharing, pay-as-you go ir t. t.), tame tarpe dviračius ir paspirtukus. O kur dar autonominės transporto priemonės (driverless), kurias savo planuose iki 2030 metų turi dauguma miestų. Deja, šiame Vilniaus dešimtmečio plane apie tai nei žodžio. Atvirkščiai, Vilnius šalia planuojamo naujo 221 elektrinio autobuso palieka ir troleibusus… Kodėl? Kam troleibusas su ūsais, kai visi autobusai gali būti elektra varomi? Tai reiškia, išliks nugyventas kontaktinis tinklas, kuris ir miesto vaizdą darko ir, kaip patys studijos rengėjai rašo, yra lėta ir dažnai sukelianti kamščius transporto priemonė.

Tad prie tokių investicijų išsikeltas tikslas – pasiekti, kad 2030 metais kelionės viešuoju transportu sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų kelionių, kai šiuo metu Vilniuje kelionės viešuoju transportu sudaro apie 24 proc. visų kelionių, neatrodo ambicingas. Nekalbu apie Paryžių ar Kopenhagą, kur viešojo transporto kelionių skaičius sudaro apie 60 proc. visų kelionių.

Situacija su viešuoju transportu bendrai keista: nors jo kokybė per pastaruosius 5 metus ženkliai pagerėjo, miestas įsigijo daugiau nei 200 naujų autobusų, kažkiek troleibusų, į viešojo transporto sistemą įtrauktas privatus vežėjas, autobusų miesto gatvėse skaičius padidėjo daugiau nei 10 proc., tačiau nuo 2015 metų kelionių skaičius viešuoju transportu sumažėjo dešimtimis milijonų. Pridedu VMS įmonės „Susisiekimo paslaugos“ lentelę:

Nuo 2015 iki 2019 metų išlaidos viešajam transportui padidėjo nuo 57 mln. iki 71 mln. Keista skaičių alchemija – kelionių skaičius sumažėjo apie 10 proc., autobusų gatvėse padaugėjo 10 proc. ir išlaidos paaugo daugiau nei 20 proc. Kyla logiškas, ūkiškas klausimas, kas ne taip? Kur priežastys?

Viena iš priežasčių tai, ką patiria ir kiti pasaulio miestai, tai miestų gyventojų vartojimo pokyčiai, automobilių dalinimosi ir pavežėjimo platformų įtaka viešajam transportui. Pavyzdžiui, Goldman Sachs atlikta studija rodo, kad ateityje tradicinio viešojo transporto reikės mažiau, nes jį išstums naujos judumo formos bei priemonės. Jų rekomendacija vystyti pagrindines viešojo transporto greitas linijas, o privežimą spręsti būtent naudojantis dalinimosi ir pavežėjimo paslaugomis.

Ne išimtis ir Vilnius. Susirinkau kai kuriuos 2019 metų duomenis. Apie 2020 metus išvis šiuo metu geriau nekalbėti, bet jų poveikis vartojimo įgūdžiams bus didelis.

Pavyzdžiui, „CityBee“ dalinimosi platforma turi apie 400 000 vartotojų Lietuvoje, iš jų 90 000 naudojasi paspirtukais. Jų automobilių parkas 2019 metais buvo apie 1400. 2019 metais atliko beveik 2 milijonus kelionių. Kelionių atstumas automobiliu apie 6-10 km., o paspirtuku – apie 2 km. O kur dar „SPARK“ kelionės, kitos pavežėjimo ar paspirtukų paslaugos. Ir štai čia greičiausiai ir yra tos kelionės, kurias prarado atnaujintas ir ženkliai pabrangęs Vilniaus viešasis transportas.

Gaila, dabartinė miesto valdžia negirdi šių klausimų ir neanalizuoja skaičių.

Todėl viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį. Vilnius visada buvo priekyje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Cha cha cha...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Karūnavimas atidedamas
    Karūnavimas atidedamas

    Jau metus Žmogaus studijų centras ir "Baltijos tyrimai" analizuoja mūsų emocinę būseną. Esame tarsi skenuojami, kaip jaučiamės pandemijos sąlygomis. Net ir mėgėjišku žvilgsniu aišku, kad neigiamų emocijų daugėja. O profe...

  • Apie posovietinį identitetą
    Apie posovietinį identitetą

    Pilki blokiniai daugiabučiai, seni troleibusai "Škoda" ir raštuotais kilimais dekoruotos kambario sienos pažįstamos ne tik sovietinėje santvarkoje gyvenusiems, bet ir po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimusiems jaunuoliams. ...

    4
  • Traukinys nelaukia
    Traukinys nelaukia

    Šiandien nusileis Eurolygos reguliariojo sezono uždanga. Aštuonios geriausios Europos komandos turnyrą pratęs jau atkrintamosiose varžybose, bet Kauno "Žalgirio" tarp jų nebus. Ar galėjo būti? ...

    1
  • Paskutinis tango Manhatane
    Paskutinis tango Manhatane

    Įsijungė kino filmų projektorius, ir tamsioje salėje pakabinta drobė atgijo. Amerikiečiu tapęs anglas, antros kartos imigrantas Peteris stebėjo, kaip Aleco Baldwino (1958) vaidinamas Jamesas Haroldas Doolittle‘as (1896–1993) kažką ai&scar...

    2
  • Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?
    Gimusiųjų Kauno apskrityje daugėja: ar esame pasiruošę?

    Neseniai viename socialiniame tinkle ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidalijo grafiku, kuriame pavaizduoti 2010–2020 m. per mėnesį Lietuvoje gimusių vaikų duomenys. Skirtumas, kurį per pastaruosius dešimt metų patiriame visi kartu, skandalin...

  • Vieno kąsnio sumuštiniai
    Vieno kąsnio sumuštiniai

    Kol premjerė vis labiau abejoja, ar kasdien vėl įsibėgėjant nieko gera nežadančiai užsikrėtusiųjų statistikai verta kuo greičiau atverti batų ir rūbų krautuves, jau nekalbant apie kavines ir viešbučius, Biržų ligoninės rūsyje, dalyva...

  • Vakcinos ir teisingumo
    Vakcinos ir teisingumo

    Policininkai, kuriems Velykas, kaip ir Kalėdas, teko praleisti blokuojant kelius ties savivaldybių ribomis, šią savaitę ketina įrengti blokpostus prie Vyriausybės. Kantrybė išseko: kai reikia užtikrinti karantino laikymąsi ir vieš...

  • Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis
    Kinijos bauginimus patiriantis verslas bus priverstas rinktis

    Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši peln...

  • Švelninimo griežtumai
    Švelninimo griežtumai

    O cinizmo pas mus netrūksta. Valdžia rimtu veidu žada diskusijas dėl karantino griežtumo sušvelninimo. ...

  • Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi
    Pandemijos bado žaidynės – laimėtojai ir pralaimėtojai jau žinomi

    Pandemijos metu ženkli mūsų šalies gyventojų dalis priversta praleisti tarp keturių namų sienų. „Sofos režimas“ ir naršymas internete nepajėgūs įveikti žmonių nerimo, baimės apatijos ir susijusių psichologinių problem...

    3
Daugiau straipsnių