V.Puodžiūnas: „Dar ne viskas prarasta"

Dienraštis „Klaipėda", palydėdamas savo vyriausiąjį redaktorių Valdemarą Puodžiūną į politines batalijas, pakvietė jį atviram pokalbiui.

- Nepriklausomam kandidatui reikėjo surinkti tūkstantį apygardos, kurioje balotiruojasi, gyventojų parašų. Ar jau įvykdėte šią užduotį?

- Parašų surinkta per 1300. Dėkoju klaipėdiečiams, parėmusiems mano norą tapti nepriklausomu kandidatu apygardoje, kur esu gyvenęs didžiąją savo 46 metų gyvenimo dalį.

- Jūs spaudoje 18 metų. Susikūrėte savo įvaizdį, dirbate reikalingą darbą, juk sakoma, kad žiniasklaida - ketvirtoji valdžia. Kodėl nusprendėte siekti Seimo nario mandato?

- Natūralu, kad žurnalistai nuolat būna valdžios veiksmų sūkuryje, nes tokia mūsų darbo specifika ir pareiga. Tačiau turbūt ne vien žiniasklaidos atstovai pastebi, kad Lietuvoje vyksta labai keisti dalykai. Negaliu ramiai į juos žiūrėti. Atrodytų, kad valdžios žmonės nuolat kalba teisingai, netgi konstruktyviai. Jie teigia žiną, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Deja, viskas kalbomis ir baigiasi. Valdžia, sakyčiau, su Lietuvos žmonėmis žaidžia savotišką ritualinį žaidimą: vyksta posėdžiai, diskusijos, susitikimai, žmonės nuolat girdi kalbas lyg maldas apie tai, ką reikėtų daryti. Tačiau stebuklų nėra - pažadėtos gerovės žmonės nesulaukia. Todėl tūkstančiai jų emigruoja, nes nemato Lietuvoje jokios perspektyvos. Panašiai vos nepasielgė mano dukra Beata, pakėlusi sparnus studijuoti, o galbūt ir apsigyventi užsienyje. Man pavyko ją atkalbėti. Tačiau kiek daug jaunimo - netgi skatinami savo tėvų - emigravo.

Mano gyvenimiška patirtis tiesiog verste verčia pažiūrėti, kas iš tikrųjų verda tame politiniame katile, kuriame prikuriama tiek daug kvailysčių. Noriu prasiskverbti į politinio gyvenimo vidų, sudrumsti tuos baigiančius užakti vandenis, išsiaiškinti, kas iš tikrųjų trukdo šalies žmonėms geriau gyventi.

- Taigi einate į Seimą atlikti savotiško eksperimento?

- Galima traktuoti ir taip. Visos naujovės, progresas prasideda nuo eksperimentų. Jeigu jų nebus, viskas paliks taip, kaip yra. Mano tikslas - pakeisti tuščiažodžiavimą realiais darbais žmonių labui. Kuo daugiau naujame Seime bus nepriklausomų parlamentarų, tuo labiau privalės keistis partijos, jų požiūris į Lietuvos žmones, valdžios misiją. Manau, kad į parlamentą pateks nemažas būrys nepriklausomų kandidatų, kurie susiburs į frakciją, įveiksiančią neskaidrią politiką. Galiausiai aš galėsiu viešai papasakoti, kas iš tikrųjų vyksta prie valdžios lovio. Man to lovio nereikia.

Turiu darbą ir gaunu gerą atlyginimą. Bet aš taip pat, kaip ir kiti šalies žmonės, pavargau nuo nesąžiningų valdžios žaidimų. Einu į rinkimus be jokių įsipareigojimų politinėms grupuotėms. Rinkimų kampaniją finansuoju savo lėšomis. Esu ir būsiu įsipareigojęs tik klaipėdiečiams, kurių interesus nuoširdžiai ginsiu Seime, jei mane išrinks.

- Nejaugi ketinate aukoti asmenines lėšas dėl galimybės atstovauti savo rinkėjams, padėti klaipėdiečiams spręsti jų problemas, kurti visiems šalies žmonėms reikalingus įstatymus?

- Per 23 darbinės veiklos metus man pavyko šiek tiek sutaupyti. Todėl galiu aukoti dalį lėšų, kad savo vaikams ir anūkams galėčiau pasakyti, jog neužsidariau tarp keturių sienų, neužsisėdėjau prie sotaus stalo, nes man rūpėjo valstybės ateitis. 1991-ųjų sausio 13-osios naktį su kolegomis nepabūgome ateiti į darbą ir išleisti vienintelį tądien laikraštį Lietuvoje. Lemtingą naktį pasirodžiusi „Klaipėda" kvietė žmones nepasiduoti okupacijai. Laikraščiu mėginome pasėti viltį, kad nebūsime palaužti išorinės jėgos. Praėjus 17 metų matau kitus pavojus. Dabar mus gniuždo pačių išrinkta valdžia.

- Jūs kalbate apie dabartinę šalies padėtį aštriai ir kritiškai, tačiau ar tapęs Seimo nariu savo pažadų nepamiršite?

- Pasikartosiu, kad nesu įsipareigojęs niekam kitam, tik Baltijos apygardos rinkėjams. Tapęs Seimo nariu atidarysiu nemokamą telefono liniją. Klaipėdiečiai galės man skambinti, klausti, siūlyti ir priekaištauti. Norėsiu palaikyti su jais nuolatinį asmeninį ryšį. Mes jau visi matome, kad valdžia savo funkcijas vykdo atsainiai. Reikia mokesčių politikos, kuri skatintų verslą, reikia pramonės augimo, stabilių kainų, ekonominio-socialinio saugumo, būtina apriboti valdymo išlaidas, nedelsiant spręsti energetines problemas.

Nieko nepadaryta per ketverius metus po to, kai įsipareigojome Europai uždaryti atominę elektrinę. Valdžia savo neveiklumą sugalvojo dangstyti referendumu dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo. Alternatyvi energetika, namų renovacija merdi, o šildymo kainos Klaipėdoje vien tik šiemet padidėjo daugiau nei 50 procentų.
Bet aš tikiu - dar ne viskas prarasta. Lietuvoje stiprus mokslo, verslo, pramonės, meno, kultūros, sporto potencialas. Todėl mūsų valstybė gali pasiekti Europos Sąjungos senbuvių šalių pragyvenimo lygį. Tereikia teisingų padorios, sąžiningos, neparsiduodančios valdžios sprendimų.

- Kaip į Jūsų sprendimą tapti politiku reagavo šeima, juk Seimo nariai nėra visuomenėje itin gerbiami?

- Svarbiausius gyvenimo sprendimus priimu tik pasitaręs su savo šeima: verslininke žmona Jolanta, Vilniaus universiteto pirmakurse dukra Beata ir S.Dacho vidurinės mokyklos septintoku Artūru. Mūsų šeimoje kiekvienas turi savo nuomonę ir yra skatinamas ją reikšti. Žmona ir vaikai palaikė mano sprendimą tapti politiku, nes jie tiki mano jėgomis ir sėkme, žino, kad politiką pasirinkau ne dėl savanaudiškumo, todėl ir jiems nepadarysiu gėdos.

- Matyt, ir aplinkinių nestebina, kad nutarėte siekti Seimo nario mandato. Jūs nuolat buvote aktyvus ir visuomeniškas žmogus, be to, kiekvienoje srityje stengėtės būti geriausias, ir tai beveik visada pavykdavo. Ar Seimas Jums - dar vienas iššūkis?

- Tikra tiesa, kad nuo pat vaikystės nenustygau vietoje. Ir sportavau, ir poeziją bei prozą kūriau, buvau skaitovas, režisavau ir vedžiau renginius, dainavau, su bičiuliais subūriau estradinį ansamblį. Mane viliojo kultūra, menas, sportas. Vaikystėje buvau neblogas trumpų distancijų bėgikas. Mano sprinterio gebėjimus tobulino garsi trenerė Algina Vilčinskienė. Paskui suviliojo krepšinis, nes paauglystėje buvau gana aukštas. Treniravausi pas gerai klaipėdiečiams žinomą krepšinio specialistą Grigorijų Pancerovą.

Potraukis humanitariniams dalykams lėmė studijas Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (dabar Klaipėdos universiteto Menų fakultetas), kur įgijau lietuvių kalbos, literatūros ir teatro pedagogo specialybę.

Kūryba prieš aštuoniolika metų atviliojo ir į „Klaipėdos" redakciją. Čia teko susidurti ir su daugybės žmonių problemomis, kurias, įsikišus laikraščiui, pavykdavo išspręsti. Vis dėlto neretai vien straipsnio nepakakdavo. Tad ir į Seimą nusprendžiau kandidatuoti, kad turėčiau daugiau galių padėti žmonėms.

- Laikote save humanitaru, tačiau puikiai atsiskleidėte ir versle - būdamas ir dienraščio „Klaipėda" vyriausiasis redaktorius, ir jį leidusios bendrovės direktorius sugebėjote išgelbėti įmonę nuo bankroto.

- Kiekvienas šeimoje mokame tvarkyti savo biudžetą. Deja, mūsų valdžios vyrai ir moterys valstybę supranta kaip kažką šalia. Tas rūpestis valstybe apsiriboja savo šeima. O taip neturėtų būti. Ir bendrovėje reikalinga dermė tarp savo šeimos ir įmonės interesų. Ši harmonija ir leidžia sėkmingai dirbti. O ten, kur vadovo pagrindinis rūpestis - asmeniniai reikalai, atsiranda visokių nesusipratimų. Taip „Klaipėdoje" buvo atsitikę prieš šešerius metus. Reikėjo kardinalių pasikeitimų. Man vadovaujant bendrovė tapo viena iš geriausiai dirbančių įmonių Klaipėdos apskrityje. Galiausiai per rekordiškai trumpą laiką mes pastatėme naują spaustuvę, kuri yra viena moderniausių Lietuvoje.
Kai yra aiškus ir pozityvus tikslas, kai suburiama profesionali komanda, kai tikima tuo, ką daroma, tuomet rezultatai būna tik geri.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lieptas

lieptas portretas
teisingai masto zmogus. sekmes rinkimuose!

darius

darius portretas
Jei tokių žmonių Seime bus daugiau, tuomet imsime gerbti savo išrinktą valdžią.

AS

AS portretas
taip pat palaikau p.Puodziuna ir linkiu dideles sekmes .Kad tik daugiau tokiu zmoniu seime!
VISI KOMENTARAI 15

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių