Viskas arba nieko

Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo kambarį ir pagalvoti, ką padarei.

Šįkart aš ne apie slaviškos kilmės keiksmus, prasidedančius raidėmis "b", "n" ir "p", nors ir šie bendraujant retai naudos duoda. O apie "viską" ir "nieko" – žodžius parazitus, kurie įlenda į galvą, prigimdo ten sparčiai augančių išankstinių nusistatymų ir trukdo džiaugtis būtimi. Nes bent jau aš dar nesutikau ekstremaliai kategoriško ir tuo pat metu laimingo žmogaus. O jūs?

Turbūt kiekvienas turime pažįstamą, kuris šventai tiki, kad jo ar jos "niekas nemyli". Tas nemylintis "niekas" paprastai yra koks nors vienas interesantas, nesuteikiantis trokštamos šilumos. Bet štai skundžiasi žmogus, lyg išėjusį į gatvę praeiviai mėtytų akmenimis. Nubraukia velniop visų kitų skiriamą laiką ir dėmesį. Neretai su laiku tokie išties lieka vienui vieni, nes kam norisi bendrauti su tuo, kurį nuolatos reikia guosti dėl paties išsigalvotų problemų?

Dar yra kategorija, kuriems visi priešingos lyties atstovai – netikėliai. Tai vyrai, teigiantys, kad visos moterys – beširdės išnaudotojos. Tai moterys, kurioms visi vyrai – išlepę kvailiai. Iš patirties galiu tvirtinti, kad tikrai ne visi. Žinoma, kaip šauksi, taip ir atsilieps, bet čia jau kita tema… O jei dėl dieviškosios intervencijos tokie asmenys kažkaip susiranda antrąją pusę, nuolatos ją uja, nes ji visados viską daro blogai. Niekada nesako komplimentų. Nieko nevertina. Visada nusišneka.

Gyvenimas truputį panašus į prastokai išmaišytos tešlos pyragą su razinomis (kai jų nemėgsti). Tik nuo mūsų priklauso, ką su juo darysime.

Labai panašiai ir tiems, kuriems "niekas nesiseka". Septintoje klasėje gavo dvejetą, vieną kartą darbe nepakėlė algos, kartelį įmynė parke į šuns krūvelę – viskas, gyvenimas mėšlas. Tai košmariškiausi kolegos darbo rinkoje. Vieną kartą viršininkas sukritikavo projektą ir iškart šniurkščioja nosimi, kad niekas nevertina jų pastangų. Užuot įsigilinę į savas klaidas ir pasistengę jų nebekartoti, jie mieliau tiki, kad visas pasaulis prieš juos nusiteikęs. Ir universitetuose pilna tų, kurie "nieko nesupranta". Nusiteikia, kad "čia kažkokia nesąmonė" ir renka skolas, užuot įsisąmoninę, kad darbai nepadaromi vien dėl to, jog dėl jų jaudiniesi.

Taip, pavyzdžiai gal ir ekstremalūs, bet tema, mano galva, smarkiai stokojanti reikiamo dėmesio. Nes, visų pirma, įsitikinimas, kad "viskas prastai", yra didžiulis stabdis. Užuot radę problemą, kažkaip ją pataisę ir gyvenę toliau, gyvena stagnacijoje ir gaili savęs. Labai dažnai savigaila koja kojon žengia su įsitikinimu, kad ne vien dabartinė situacija bloga, bet ir prošvaisčių, kad su laiku pagerės, nėra. Toks iškrypęs mazochizmas, kai aplinkybių aukos vaidmuo teikia malonumą.

Kitas faktelis – dažnai pamirštamas visatos dėsnis: ką duodi pats, tą ir pritrauki. Net jei kantrybė geležinė, anksčiau ar vėliau kils noras pasiųsti velniop tą, kuriam tavo pastangos džiuginti visuomet netikusios. Kuris gražiausioje pievoje suras dešimties centimetrų neapsodintą plotą ir baksnos į jį kaip į įrodymą, kad čia ne pieva, o niūri dykynė. Juk kaip žiūri, taip ir matai.

O kalbant rimčiau, pasaulis būtų labai primityvus, jei egzistuotų tik dvi spalvos: juoda ir balta. Jei žmonės skirstytųsi tik į blogiukus ir herojus, o kasdieniai įvykiai ir jų visumos – į katastrofas ir utopijas. Gyvenimas truputį panašus į prastokai išmaišytos tešlos pyragą su razinomis (kai jų nemėgsti). Tik nuo mūsų priklauso, ką su juo darysime. Sugebėsime pakeisti savo požiūrį į vynuogių džiovinimą gastronominiams tikslams? Skirsime laiko jas išrankioti lauk? Valgysime tikėdamiesi, kad ryt paklius gabalėlis be razinų? O gal patys pasivarginsime išsikepti tokį desertą, kuris patiktų? Aišku, visuomet lieka galimybė verkti, rėkti, kad pyragas – šlykštynė, ir badauti, kaltinant tuos, kuriems razinos patinka. Bet, man regis, visiems aišku, kas tokioje situacijoje bus didžiausias pralaimėtojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KIRMELE

KIRMELE portretas
Jaunu zmoniu seksas grazesnis uz senu.

mintyse

mintyse portretas
tohu va bohu

Jis

Jis portretas
Siame autores rasinyje jauciasi daug priekaistu ir neigiamo tvaiko. Net ir labai teisingos mintys priekaistaujant ir moralizuojant zmoniu nepasiekia. Subtilus humoras, kartais net ir astresni zodeliai butu pazadine jusu straipsnio skaitytoja...o tai dabar dazniau zvilgciojau i autores nuotrauka, kurioje ir be jokiu zodziu viskas labai grazu.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    9
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
Daugiau straipsnių