Esą Lietuvos gyventojai visoje ES pirmauja pagal automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų.

Tačiau realiai čia lietuviai ne pirmauja, o atsilieka: tūkstančiui gyventojų mūsų šalyje tenka 483 lengvieji automobiliai, o ES vidurkis – 512.

"Automobilį turėti pas mus nėra didelis galvos skausmas žmonėms", – rėžė gal ir gerbiamas ministras K.Mažeika.

Ką tokiam, atsiprašant, pasakysi?

Į valdžią per anksti patekęs jaunuolis, matyt, mano, kad jo pareiga – suteikti kuo daugiau galvos skausmo paprastiems žmonėms. Kuo daugiau problemų liaudžiai, tuo geriau dirba valstybės viršininkai.

Apdujimas, daugiau nieko. Juk juos visus tauta išrinko, kad būtų atvirkščiai – kad žmonėms būtų kuo lengviau gyventi.

Tačiau šlykščiai didelę algą iš tos pačios tautos gaunantis jaunuolis mano kitaip. Taip, kaip mąsto visa ta išsiveisusi nomenklatūrinė padermė: mes dirbame tam, kad tautai būtų kuo sunkiau. Kad ji nuolat kapstytųsi primestuose nesklandumuose, biurokratijos liūne, kvailuose įstatymuose, kad būtų nuskurę, bet pigaus piaro apmarintomis smegenimis: "Įsisekite gėlytę, bus sardelių šventė!"

Mūsų valdžios svajonėse pilietis – tai ženkliukų į atlapą prisisagstęs debilas, kasdien balkone mosuojantis vėliava ir pritariantis bet kuriam valdančiųjų sprendimui, net jei šie nutartų ordinu apdovanoti kiekvieną tarpuvartės ekshibicionistą. Jūs, piliečiai, segėkite ženklelius ir neužmirštuoles, o mes jums – "Williams'ą", "Leo LT", Elektrėnų 9 bloką už pusantro milijardo, SGD terminalą, numarintus bankus ir iki dugno iškrapštytas jūsų kišenes. Sąrašas tęsiamas.

Ačiū už gerą gyvenimą, mieli nomenklatūros kiaulės.