Vilniaus viešasis transportas – pirmyn į praeitį

Tačiau nuo 2015 m. metų Vilniaus miesto savivaldybės politikų sprendimai ir investicijos, deja, tik didino viešojo transporto išlaikymo kaštus, nors keleivių kelionių skaičius, nepaisant atnaujinto viešojo transporto priemonių, mažėjo. O ir investicijos į viešojo transporto atnaujinimą, deja, buvo nukreiptos labiau į praeitį, o ne į ateitį.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ JUDU pateiktus duomenis, nepaisant didesnio maršrutų ir transporto priemonių skaičiaus, kelionių skaičius 2019 metais nepasiekė 2014 m. lygio (nevertiname COVID-19 laikotarpio, nes kelionių skaičius dėl suprantamų priežasčių dar labiau sumažėjo).

Keleivių sumažėjimo priežasčių Vilniaus savivaldybėje niekas detaliai nenagrinėja, nors, mano vertinimu, iš automobilių dalinimosi platformų, kurių mieste tik daugėja, gauti duomenys rodo, kad jų klientų kelionių skaičius beveik identiškai sutampa su Vilniaus viešojo transporto kelionių praradimais. Ir tokia tendencija matoma ne tik Vilniuje, bet ir kituose pasaulio miestuose. Todėl būtina į miesto viešojo susisiekimo sistemą įtraukti visus, taip pat ir privačius paslaugų tiekėjus: visas automobilių, dviračių, paspirtukų dalinimosi platformas, pavėžėjus ir taksi paslaugų tiekėjus, ir tik tada modeliuoti keliones. Tai leistų geriau organizuoti susisiekimą mieste ir svarbiausia protingai panaudoti viešuosius finansus. 

Keleivių pervežimo kompensacijos ir dotacijos 2015 m. buvo 57 mln. eurų, šiais metais jau 110 mln. eurų, o bendras poreikis pagal JUDU pateiktus skaičiavimus didės iki 150 mln. eurų.

Kai Ryga ir Talinas investavo į hibridinius ar gamtinėmis dujomis varomus autobusus, Vilnius 2018 metais pirko dyzelinius, kurių lizingavimas baigsis 2026 m.

Dabar Vilniaus miestas vėl skolinasi pinigus ir planuoja pirkti  91 troleibusą su autonominės ridos galimybe. Tai vėl investicija į praeitį, nes už tuos pačius pinigus galima įsigyti modernius elektrinius autobusus, įsirengti greito įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Kam autobusas su „ūsais“, kai galima turėti be jų. Kartu tai leistų atsisakyti pasenusio kontaktinio tinklo, kuriam būtinos didelės investicijos ir kuris yra gana didelė vizualinė tarša mieste. Pagal JUDU pateikus duomenis matome, kad dabartiniai troleibusai sukuria 460 eismo įvykių per metus ir beveik 300 tūkstančių eismo dalyvių patiria nepatogumus. Ir tai viena eismo kamščių mūsų gatvėse priežasčių. Deja, numatyta troleibusų autonominės ridos galimybė šių problemų neišspręs, nes jos panaudojimas gana sudėtingas ir nepatogus.

Šiuo metu Vilnius turi viso apie 600 autobusų ir troleibusų.  Pagal „Susiekimo paslaugų“ ir JUDU planus, 2030 metais Vilnius turės apie 750 autobusų ir troleibusų. Dalį maršrutų Vilniuje – apie 22 proc. – dabar aptarnauja konkurso būdu parinkti privatūs vežėjai su savo transporto priemonėmis.

Vilniaus savivaldybė per pastaruosius metus nupirko 200 dyzelinių autobusų ir perka papildomai 159 naujus troleibusus. Tačiau tuo pačiu dar šiais metais ruošiasi skelbti konkursą ir papildomai atiduoti dar 30 proc. Vilniaus viešojo transporto maršrutų privatiems vežėjams. Kitaip tariant – 50 proc. rinkos! Toks kelias galimas ir juo eina daugelis ES miestų, nors tai daugiau primena R. Šimašiaus kerštą profsąjungoms už viešojo transporto surengtą streiką praėjusių metų žiemą.

Tačiau, niekaip nesuprantamas sprendimas vienu metu skolintis ir pirkti naujas transporto priemones, o kartu tuo pačiu metu pusę maršrutų atiduoti privatiems vežėjams. Tai kur ir kaip bus panaudoti įsigyti autobusai ir troleibusai pagal ilgalaikes lizingo sutartis, nes privatūs vežėjai maršrutus aptarnaus su savo transporto priemonėmis. Ir tai vyksta nueinančio mero kadencijos pabaigoje.

Vilniaus savivaldybės vadovai nežino ir visiškai nesidomi vykstančiais procesais savo vadovaujamoje įstaigoje. Meras ir Tarybos dauguma vienu metu nori įpareigoti savivaldybės įmonę, atsakingą už viešojo transporto organizavimą „Susisiekimo paslaugos-JUDU“ skelbti „Vežėjų parinkimo keleivių vežimo paslaugoms teikti vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose pirkimą viešo konkurso būdu‘‘ ir tuo pačiu metu kitai savivaldybės įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas‘‘ leisti įsigyti 159  autonominės ridos troleibusus už 92 mln. eurų, kurių didžiąją dalį finansuotų bankas. EBRD bankas kaip garantiją paskolai suteikti naudos Vilniaus savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pasirašytą keleivių pervežimo sutartį, kurioje aiškiai numatyta metinė rida ir apmokėjimo suma. Greičiausiai bankas net nežino, kad net 30 proc. metinės ridos planuojama iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atimti.

Kad Vilniaus vadovai niekuo nesidomi puikiai atspindi ką tik įvykęs viešas skandalas, kai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pasidalino informacija apie besikeičiančią el. bilietų sistemą, pagal kurią visi keleiviai turėtų žymėti visus bilietus, net ir ilgalaikius. Po vilniečių pasipiktinimo „grįžimu į praeitį“ draugiškai nustebo ir esamas meras R. Šimašius, ir būsimasis meras Valdas Benkunskas, išreiškę nuostabą, kad tokie „patobulinima“ jiems naujiena ir pagrasino pavaldžios įmonės vadovams, kad „bus labai rimta kalba su pro šalį pridžiazavusia ir į melodiją net po pastabų nesugrįžtančia vadovybe“. Tačiau, noriu priminti, kad visi šie „patobulinimai‘‘ jau už mokesčių mokėtojų pinigus nupirkti, o pirkimo sąlygos turėjo būti aptartos ir patvirtintos paslaugos užsakovo –Vilniaus miesto savivaldybės vadovų ir administracijos. Ar tuo tiesiog niekas nesidomėjo?

Štai taip vyksta modernus Vilniaus miesto valdymas, kai dešimtys milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų tiesiog leidžiami vėjais. Pirmyn į praeitį.