Vienasparnės idėjos Lietuvai

Vokietis Karlas Marxas XIX a. nemažai padirbėjo įtikinėdamas, kad pirmiausiai žmogus turi pavalgyti ir apsirengti, o po to gali imtis kūrybos. Rėmėsi asmenine patirtimi: vedęs turtingą žmoną, visą gyvenimą praleido jos išlaikomas ir galėjo atsidėti rašymui.

XX a. amerikiečių psichologas Abrahamas Maslow nupaišė poreikių hierarchijos piramidę, kurios pagrindą sudaro fiziologiniai poreikiai. Nors pats jis didžiausią dėmesį skyrė piramidės viršūnėje esančiam savęs realizavimui, be kurio žmogus netaps laimingas, daugelis suvulgarino jo teoriją, paversdami ją pasiteisinimu, jog leidžia savo gyvenimus vardan duonos kąsnio.

Nauji archeologiniai atradimai patvirtina, jog žmonija vystėsi priešingai, negu teigia marksistai: ne žemės ūkis su gyvulininkyste padėjo pamatus dvasiniam gyvenimui, o idėjų įgyvendinimas pavertė žmones iš klajojančių medžiotojų ir rinkėjų į sėslius žemdirbius ir gyvulių augintojus. Dabartinės Turkijos teritorijoje Gobekli Tepe rasta seniausia žinoma 12 000 metų senumo šventykla, kurią statyti pradėjo medžiotojai. Tam, kad įgyvendintų gigantišką tiems laikams sumanymą, jie turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą. Jų idėja galiausia pakeitė žmonijos raidą.

Archeologija patvirtina Biblijos išmintį, jog pirma buvo žodis.

Iniciatyva „Idėja Lietuvai“ buvo labai drąsus užmanymas ta prasme, kad jis turėjo parodyti, ar esame pajėgūs susikurti kelrodį, kurio siekdami tobulėsime. Nevalyvam patogiau gyventi be veidrodžio, nes tada jis nemato, į ką panašus. Pasirinktos idėjos yra tarsi veidrodis, parodantis realią padėtį.

Jau pats veidrodžio kūrimas parodė, kad net ambicingiausi iš mūsų gali susivienyti, vedini bendro tikslo, – ir tai įkvepia. Turiu omenyje dviejų didžiausių ir tarpusavyje konkuruojančių portalų delfi.lt ir 15min.lt. bendrą darbą  „Idėjos Lietuvai“ labui.

Trys idėjos atskleidžia ir norus, ir gebėjimus

Bloga žinia, kad iš trijų atrinktų idėjų dvi paremtos noru gauti, o ne kurti: gauti antrą pilietybę, gauti lengvatines sąlygas būstui. Gavėjai tik naudojasi, o „Idėjų Lietuvai“ prasmė rodėsi esanti rasti gaires kūrybinei energijai.

Vertingiausia laikyčiau idėją dėl mokytojų prestižo. Tačiau teisingai įspėjo Vytautas Landsbergis per savo pasisakymą baigiamojoje konferencijoje: šiukštu galvoti vien apie algos kėlimą, pamiršus suvokimą, jog mokytojas kuria ne bet ką, o žmogų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pristatė paprastutę idėją dėl dvigubos pilietybės. Nežinia, kaip toli ji mus nuvestų. Visų pirma, nesame apsibrėžę, kas Lietuvai yra pilietybė – ar tai lojalumas valstybei, ar savo ekonominių interesų tenkinimas.

JAV atlikta studija apie imigrantus iš penkių Lotynų Amerikos šalių rodo, kad dvigubą pilietybę galintys išsaugoti asmenys lengviau natūralizuojasi JAV. Vadinasi, jie geriau adaptuojasi atvykimo šalyje. Ar nuo to didėja noras grįžti į išvykimo šalį?

Paskutinė idėja buvo dviguba, ją pristatė premjeras. Dėl būsto jaunoms šeimos galiu tik tiek pridurti, kad ne lengvatas reikia teikti, o sudaryti sąlygas uždirbti tiek, kad jaunos šeimos būtų įgalios pirkti būstus išsimokėtinai.

Kitas siekis skaitmenizuoti paslaugas visuomenei skamba graudžiai juokingai, kada žinai, jog rentgeno nuotraukos, darytos ir suskaitmenintos Santariškėse, negali matyti Greitosios pagalbos ligoninėje, nors e. sveikatos programai išleista 15 mln. eurų.

Be to, kompiuterinis bendravimas dar labiau didins valdžios susvetimėjimą, nes mažės tiesioginių kontaktų. Gyvo ryšio trūkumą kompensuotų tik itin kokybiškos e. paslaugos. Praktika rodo, kad iki jų dar toli.

Tegul kažkas kitas daro...

Kuo viskas baigsis, pristatydamas trečią idėją aiškiai pasakė vykdomosios valdžios galva Saulius Skvernelis: jis tiesiog pasiūlė idėją – įgyvendinti idėją. Pasiūlė. Kažkam. Bet sau netaikė, nors būtent jis yra politinės vykdomosios valios galia. Nepriėmė nė vienos idėjos kaip užduoties savo kabinetui.

Iš Seimo gal tik 10 proc. dalyvavo pačioje baigiamosios konferencijos pradžioje, bet beveik visi drauge su ministrais išgaravo po trijų pirmųjų valstybės vadovų pasisakymų. Su jais išgaravo viltis, jog rasis politinė valia, kuri galėtų idėjas įgyvendinti.

Dabar politikai dievagosis, jog internete ar per LRT matė pranešimą apie darbą su pasaulio žydais, jog klausėsi Suomijos švietimo eksperto pranešimo apie tai, kaip Suomija tapo švietimo lydere pasaulyje. Beje, šis ekspertas, prisidėjęs prie tos lyderystės kūrimo, sakė važinėjantis į Lietuvą nuo 1992 m. Kaip regisi pagal esamą padėtį, jo patirtimi ir patarimais liko nepasinaudota.

Ar mokytojai, emigrantai ir jaunos šeimos dabar gali tikėtis išskirtinio dėmesio? Vargu. Idėjos vienu sparnu neskrenda.

Gobekli Tepe šventykla buvo apleista, kada nebeliko vienijančios idėjos, vardan ko reikia dėti pastangas laikytis draugėje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    5
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių