Vidinės tylos dovana

Paparčių Aušrinės Marijos vienuolyne mūsų, svečių, gal septyni. Kadangi tyla, nei susižinome, nei susipažįstame. Mes atvažiavome pabūti seserų kiaurai permelstoje tyloje. Kai kurių svečių veidai jau spindi tylos ir maldos nuskaidrintomis šypsenomis. Kiti dar papilkėjusiais veidais susigūžę kampelyje leidžia tylai dirbti savo darbą, dažnai pradžioje skausmingą.

Jie gyvena

Skubėjimas ir triukšmas atėmė mūsų būties gelmę ir prasmę. Daugybė informacijos ir reklamos veržiasi į mūsų galvą. Emocijų, susijaudinimo, pasipiktinimo daug, o širdis – tuščia. Tik begalinis nuovargis be prošvaistės pailsėti.

Žiūri į savo, atrodo, mylimus žmones, o galvoje – vien rūpesčiai: išskalbti, patikrinti namų darbus, tegu pažiūri mašiną, nupirkti žieminius batus, mamos paklausti, ar nusipirko vaistus... Ir kaip keista: viskas juk – galvoje. Daug žmonių užvaldyti pilkų rūpesčių lavinos – tai rodo niūrūs veidai, irzlumas.

Laimei, visada yra sveikesnio proto žmonių, kurie bendroje sumaištyje sugeba išlaikyti tylą ir ramybę. Nebūtinai Betliejaus seserys. Jaunos šeimos, pasirinkusios gyventi siekiant ne turto, o neturto. Kad nereikėtų tarnauti daiktams, kad daiktai tarnautų. Kad nereikėtų rūpintis dėl daiktų saugumo, kad liktų jėgų ir švelnumo rūpintis meile artimam žmogui.

Tie žmonės suradę savo tylos oazes: miške, kelionėse pėsčiomis ar dviračiu, vienuolynuose. Tai dėl savęs. Bet man taip gera šalia tokio žmogaus. Jis nesusijaukia išgirdęs naujienas apie sukčiavimą, smurtą, nesuprantamus įstatymus. Jis gyvena. Šiandien gyvena. Jis dabar, kiekvieną akimirką budi ieškodamas tinkamo meto, kaip ką nors padaryti gero kitam, kaip ramiai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, ką nors padaryti dėl savo asmeninio tobulėjimo. Kaip gera, jei yra šalia toks blaivus žmogus: neapsvaigęs nei nuo chemijos, nei nuo emocijų. Rodos, viskas stabiliau.

Išorinė ir vidinė tyla

Mes, kurie giliname tikėjimą, žinome apie dvejopą tylą: išorinę ir vidinę. Kasdienybėje įsisukusio žmogaus galva pilna minčių. Yra didžiulis vidinis triukšmas, kuris jį varo iš proto. Todėl daugelis nuolat turi girdėti išorinį triukšmą: kalbantį, grojantį radiją, televizorių ir panašiai.

Dėkingumas, kuris yra pagrindinis šventės dalykas, gali subręsti tik taikioje ir ramioje būtyje.

Vos likęs ilgesnį laiką visiškoje tyloje žmogus nusigąsta, koks jis beprotis. Paranojiškos, įtarios, kerštingos mintys visai nedera su puikaus ir doro žmogaus įvaizdžiu, kuriam sukurti investuojama tiek jėgų! Laimei, minčių niekas negirdi, tik Dievas! Išorinė tyla yra pirmieji vartai į vidinę tylą.

Taigi išorinėje tyloje, bent pusvalandį susitelkus ir pasėdėjus, nukreipus mintis meilės, dėkingumo ir pasitikėjimo keliu, ima rastis vidinė ramybė. Bet kad ramybė atsirastų, tame vienuolyne žmonės renkasi pagyventi bent penkias dienas. Visiškos tylos, jokio telefono, jokio laikrodžio. Tuomet tarp tų keistų rūpesčio, baimių ir įgeidžių minčių atsiranda erdvė, kur žmogus gali pajusti, koks jis nuostabus, unikalus, apdovanotas, geras, saugus ir turtingas.

Tai erdvei nuskaidrėti dažnai trukdo praeities paklydimai. Tai antrieji vartai į vidinę tylą. Mes Katalikų Bažnyčioje turime Susitaikymo, arba kitaip – Išpažinties, sakramentą. Vieną iš būdų, kaip gali susitaikyti su savimi, Dievu ir kitais. Esu daug kartų stebėjusi, kaip persikeičia žmogus, sąžiningai išdrįsęs prisipažinti sau ir kitam klaidas ir nuodėmes. Atleidimo stebuklas: priimti atleidimą, o svarbiausia atleisti sau ir kitiems, kurie per gyvenimą nuskriaudė, apšmeižė, kenkė. Ir labai juokinga būna, kol žmogus audringai ginčijasi, kad jam nereikia išpažinties, nors aš nesiginčiju. Ta susitaikymo akimirka tokia graži, labai jos linkiu kiekvienam ir be galo džiaugiuosi, jei tenka kurį žmogų lydėti toje pasiruošimo kelionėje. Kai kurie žmonės yra labai sąžiningi visą gyvenimą ir dosnūs kasdien atleisti. Jie paprastai visada turi savo viduje tą šventą ramybės erdvę, į kurią noriai sugrįžta po dienos darbų arba kurioje pradeda savo dieną.

Skubėjimui įveikti

Sako, visas miškas auga tyloje, niekas negirdi, kaip jis auga, tačiau kai krenta vienas medis – išgirsta visi ir nusigąsta.

Nuolat girdime tą triukšmą: kas ką apvogė, apgavo, išnaudojo, nusižudė. Politikas, teisėjas, dvasininkas, menininkas, sportininkas. Pakraupstame, nesaugu, baisu, jei tokie žmonės šitaip. Nes nebemokame girdėti tylos, tūkstančių sąžiningai besidarbuojančių žmonių. Jie mums padeda tyliai augti tame miške, tvirtėti ir palaikyti kitus augančius.

Ir dar – tylos dovana yra menas. Neįmanoma patirti paveikslo, spektaklio, fotografijos, rimto muzikos kūrinio, gilių prasmių knygos be tylos. Be meno mes tampame buki ir nejautrūs, lėkšti, negebantys kasdienybėje sukurti grožį ir darną.

Gruodžio 1 d. prasideda liturginis laikas – adventas. Tai keturi sekmadieniai iki Kristaus gimimo šventės. Kai kam šį laiką primena namuose paruoštas advento vainikas su keturiomis žvakėmis. Tai laikas, skirtas auginti vidinei tylai ir įveikti skubėjimui. Negali būti Kalėdų šventės be tylos. Nes dėkingumas, kuris yra pagrindinis šventės dalykas, gali subręsti tik taikioje ir ramioje būtyje. O be jo vaidinsime dovanas, vartosime pramogas, meluosime linkėjimus, netikėdami, kad jie gali išsipildyti, ir Kalėdų stebuklas gali praslinkti pro šalį, o mes jo nepastebėsime.


Šiame straipsnyje: skubėjimastriukšmastyla

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
rasinys uzima dideli plota,,bet ..---jame nieko doro ne randi ;;apie tyla?... apie dovana??? kazkaip visai neshventiskai...oooooooo

+

+ portretas
news lapkr.-27 Kardinolas Sarah: Mišios turėtų būti nukreiptos veidu į Viešpatį - vis dėlto tam prieštaraujama Bažnyčia visada meldėsi priešais Viešpatį (ad orientem) ir visos kitos religijos daro tą patį, lapkričio 21 d. knygos pristatyme Veltenburog abatijoje, Vokietojoje, teigė 74 metų kardinolas Robertas Sarah, skelbia Die-Tagepost.de. Vatikano dieviškojo garbinimo prefektas Sarah pabrėžė, kad jis „dažnai“ siūlydavo įvesti ad orientem mišias, tačiau pripažino, kad tam yra sukuriamas „priešinimasis ir kliūtys“. Tačiau jis mano, kad vieną dieną Bažnyčia vėl suras šią orientaciją. Filipinuose visa vyskupija pradės švęsti mišias atsigręždama į Viešpatį jau nuo gruodžio 1 d.

+

+ portretas
--news prieš 3 valandas Vėl ir vėl: Pranciškus net du kartus per 24 valandas neparodė kryžiaus ženklo Pranciškus pateikė savo palaiminimą be tikro palaiminimo – buvo praleistas kryžiaus ženklas – ir vėl lapkričio 29 d. apsilankymo tarptautinėje katalikų pagalbos organizacijos „Caritas“ Romos padalinyje pabaigoje. „Caritas“ yra vadinama katalikiška labdaros ir paramos organizacija, veikianti visame pasaulyje ir JAV. Renginio pabaigoje Pranciškus teigė: „Tegu Viešpats palaimina jus visus, jus visus, tegu Dievas palaimina jus visus“ (vaizdo įrašas apačioje). Jis atliko panašų palaiminimą be palaiminimo kitą dieną, lapkričio 30 d. audiencijoje su vaikais.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žudikui tik pagrūmojo pirštu
    Žudikui tik pagrūmojo pirštu

    Paskelbdama Rusijai draudimą ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) baigė pirmąją dalį istorijos apie aukščiausiojo lygio machinacijas klastojant rusų atletų laboratorinius duomenis. WADA...

  • Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne
    Dvigubiems standartams kovoje su terorizmu – ne

    Jau kurį laiką keli Vakarų politikai ir nesąžiningos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „New York Times“, kelia taip vadinamą profesinio mokymo ir ruošimo Sindziange problemą. Tam, kad paneigtų reikšmingus laimėjimus vald...

    2
  • Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?
    Kokio strateginio valdymo reikia Lietuvoje?

    Gruodžio 4 dieną Vyriausybė pritarė Strateginio valdymo įstatymo projektui ir pateikė jį svarstyti Seimui. Tai nėra pirmoji S. Skvernelio Vyriausybės iniciatyva strateginio valdymo srityje. Pavyzdžiui, 2017 metais įvedus „pokyčių krep&scaron...

  • Etika yra „jerunda“
    Etika yra „jerunda“

    Žaliausias Lietuvos valstietis Ramūnas Karbauskis, save pasiskyręs savo sukurto Seimo Kultūros komiteto pirmininku, teikė gražios vilties. Kad ko ko, o kultūros mūsų šalyje turėsime tiek, jog net patiems bus per daug. Ją net eksportuosime į ...

    3
  • Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis
    Būstas, kuriame gyveni, negali būti apmokestintas – tai moralinis motyvas, ne ekonominis

    Paskubomis Vyriausybės ir Seimo dauguma siūlo naujus mokesčius, bandant iš vienų atimti ir kitiems pridėti, nors pabaigoje visi mokėsime daugiau. ...

    8
  • Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės
    Tyrimas: šiemet lietuvių Kalėdos bus ir turtingesnės, ir išmanesnės

    Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyventojų, kurie vie...

    2
  • 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams
    2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

    Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų normoms, kilo obligacijų kainos. Nors pastaruoju metu rinkose buvo stebima nemažai gerų ženklų, lėtas augimas, pinigų politikos aktualijos ir išl...

  • Valdžią išgelbės kanapės
    Valdžią išgelbės kanapės

    Seimo bufeto sardelių valgytojai visai sulaukėjo. Panteistinės politikos vaidilutei A. Širinskienei išbraukus vieną žodį, planuojama jau apmokestinti ne pirmąkart Lietuvoje registruojamą automobilį, o kiekvienąkart jį registruojant. ...

    7
  • Kalėdiniai stebuklai
    Kalėdiniai stebuklai

    Šiandienos žmones kalėdinė nuotaika užvaldo anksti. Britų statistikos duomenimis, rugpjūčio 19-oji yra ta diena, po kurios ima daugėti "Google" paieškų "Kalėdų Senelis", "dovanos". Na, pas mus rugpjūtis d...

    1
  • Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje
    Perversmo grėsmė ir politinė krizė Lietuvoje

    O tempora, o mores (O laikai, o papročiai). Taip ir norisi ištarti didžiojo romėnų oratoriaus, politiko ir filosofo Marko Tulijaus Cicerono žodžius matant, kokia kebli padėtis susidarė ne antikinės Romos, bet šių laikų Lietuvos Respubl...

    12
Daugiau straipsnių