Valstybinių brandos egzaminų sesija, prasidėjusi užsienio kalbų egzaminais, įsibėgėja. Tikimės, kad šiais metais bus išvengta išankstinio neteisėto egzaminų užduočių paviešinimo ir visiems abiturientams bus sudarytos vienodos sąlygos parodyti savo žinių lygį. Deja, valstybinių egzaminų koncepcija orientuota būtent į žinių lygio patikrinimą, nors vidurinei mokyklai numatyta ne tik žinių ugdymo funkcija.

Poreikis keistis

Vidurinės mokyklos paskirtis toli gražu nebėra tik įkalti į galvą daugybę faktų, nors tai iki šiol itin aktualu ir akcentuojama. Švietimo įstatymas vidurinį ugdymą (11 straipsnis) apibrėžia kaip visapusį asmens ugdymą arba pagalbą asmeniui įgyjant „<...> bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją“.

Kaip yra tekę minėti anksčiau, šiuolaikinės technologijos ir visad šalia esantis interneto ryšys mažina poreikį mintinai mokėti krūvą faktų, kurių kada nors gyvenime gali prireikti. Kita vertus, tas pats interneto ryšys yra iš dalies kaltas dėl mūsų susvetimėjimo, gyvo bendravimo nuvertinimo ar atsisakymo dėl laiko stokos. Laiko, kurį praleidžiame internete.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba savo rekomendacija dar 2005 m. įtvirtino bendrųjų gebėjimų, arba bendrųjų kompetencijų, ugdymo poreikį. Vadovaudamosi šia rekomendacija ir vidurinės, ir aukštosios mokyklos turėtų diegti ne tik dalykines kompetencijas, t. y. ugdyti disciplinai būdingus gebėjimus, bet ir bendruosius gebėjimus, svarbius dalykinių kompetencijų raiškai.

Bendrosios kompetencijos

Remiantis Švietimo įstatymu, kompetencija yra „mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma“. Kitais žodžiais tariant, kompetencija yra mums įprastų mokykloje gaunamų žinių, gebėjimo jas pritaikyti praktikoje ir teisingai interpretuoti, vadovaujantis įdiegtomis vertybėmis, dermė. Kitaip nei dalykinės kompetencijos, skirtos labiau žinioms ir įgūdžiams ugdyti, bendrosios kompetencijos prasideda nuo vertybių ugdymo.

Europos Parlamento ir Europos Tarybos rekomendacijoje nėra apibrėžtos konkrečios bendrosios kompetencijos – tai kiekvienos šalies individualus pasirinkimas. Lietuvos pasirinkimas apima šešias bendrąsias kompetencijas:

1. Mokėjimo mokytis, apimanti gebėjimą mokytis savarankiškai ir visą gyvenimą;

2. Komunikavimo, t. y. bendravimo įgūdžių ugdymas, gebėjimas suprantamai pateikti ir priimti informaciją ne tik žodine, bet ir nežodine kalba (pvz., kūno kalba, intonacija);

3. Pažinimo, orientuota į smalsumo ugdymą ir gebėjimą perprasti naujus dalykus;

4. Socialinė, ugdanti pilietiškumą ir individo kaip visuomenės nario elgseną;

5. Iniciatyvumo ir kūrybingumo, skatinanti kelti naujas idėjas ir jas realizuoti;

6. Asmeninė, diegianti tokias asmenines vertybes kaip atsakomybė ar pasitikėjimas savimi.

Šios bendrosios kompetencijos yra puikus pagrindas vystyti Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatytas bendrąsias šalies vertybes: atvirumą, kūrybingumą ir atsakomybę. Diegti bendrąsias šalies vertybes jauniesiems piliečiams daug lengviau nei pakeisti jau susiformavusią vertybių sistemą, todėl vidurinė mokykla yra puiki vieta pradėti tai daryti. Juk būtent vidurinėje mokykloje mes ugdome ne tik būsimą darbuotoją, nešantį pajamas valstybės biudžetui, bet ir aktyvų visuomenės narį bei šalies vardo garsintoją – pilietį, koks jis turėtų būti pagal minėtą pažangos strategiją.

Paskatų būtinybė

Deja, imtis bendrųjų pilietinių vertybių diegimo šiuo metu skatina nebent gera valia, o to rimtesniems pokyčiams dažnai nepakanka. Valstybiniams brandos egzaminams suteikta per didelė reikšmė. Per šiuos egzaminus tikrinamos žinios ir iš dalies įgūdžiai, tačiau vertybių kontrolės čia nėra. Galbūt dėl to tokia sistema, kai jauno žmogaus tolesniam gyvenimui svarbūs sprendimai priimami vertinant izoliuotą skaitinių reikšmių rinkinį (turime galvoje brandos egzaminų rezultatus ir jų įtaką stojant į aukštąsias mokyklas), ne tik sukelia didžiulį stresą abiturientams, bet ir skatina įvairų nesąžiningą elgesį.

Mes, kaip socialinės dinamikos institutas, siūlome vertinant abiturientus kuo daugiau dėmesio skirti ne tik absoliutiems dydžiams, bet ir asmens bei visuomenės sąveikos sistemai. Be kitų sistemos dalių, motyvacija turi ne ką mažesnę vertę negu žinios. Žinoma, vien motyvacijos nėra visada gana, tačiau ko vertos žinios, jei nėra motyvacijos jas pritaikyti? Dar blogiau, kai motyvacija skatina jas pritaikyti netinkamai ar neteisėtais būdais. Taigi, brandos egzaminų atveju vertindami tik konkretaus asmens žinias, mes neatkreipiame dėmesio į kitas sistemos sudedamąsias dalis ir nepasiekiame didžiausio efektyvumo, ką jau kalbėti apie teisybės ar sąžiningumo principus kiekvieno individo atžvilgiu.

Nesiūlome atsisakyti visuotinai priimtos valstybinių egzaminų koncepcijos, tačiau akivaizdu, kad tokia sistema turi trūkumų. Vertėtų pasvarstyti apie šios sistemos pakeitimus, leidžiančius nustatyti asmens vertybių sistemos atitiktį bendrai priimtinoms normoms. Valstybinius egzaminus galima vykdyti keliais etapais, į juos įtraukti įvairių metodinių priemonių, atskleidžiančių asmens pasaulėžiūrą. Vykdant priėmimą į aukštąsias mokyklas, brandos egzaminų rezultatus papildyti kitomis priemonėmis, leidžiančiomis spręsti apie kandidato motyvaciją ir vertybes, vedančias jį į priekį. Tarp tokių priemonių galėtų būti esė ar motyvacinių laiškų rašymas, rekomendacijos, privalomas lūkesčių iš studijų programos nurodymas ir panašiai.

Manome, kad keletas mėnesių papildomų pastangų yra verti to, jei šios pastangos išsprendžia keletą metų trunkančios studentų demotyvacijos problemą. Pirmiausia, patys abiturientai būtų orientuoti ne tik į dalykinių kompetencijų ar tiesiog žinių įgijimą, bet ir į bendrųjų kompetencijų ugdymą. Tai taip pat priverstų juos atsakingiau rinktis ateities profesiją, plačiau pasidomėti alternatyviais pasirinkimais. Mokytojai, kurie kartais nemato poreikio skiepyti vertybes ir bendruosius įgūdžius ar tiesiog pirmenybę teikia žinių, reikalingų valstybiniams egzaminams, perteikimui, taip pat būtų suinteresuoti ugdyti bendrąsias kompetencijas.

Visiems abiturientams linkime sėkmės laikant brandos egzaminus, o vidurinėms mokykloms – drąsos ir ryžto ateinančiais mokslo metais nors ir lėtai, bet užtikrintai imtis pokyčių, kad ir skatinamų tik geros valios.