Užtvankas remontuoti ar griauti?

Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kiekviena tokių užtvankų būtų remontuojama biudžeto lėšomis, valstybę greitai nuvarytume nuo kojų. Tad aplinkos ministro pozicija, kad nefinansuos užtvankų remonto, o tik griovimą, – labai sveikintina, nes tai ilgainiui spręstų ne tik griūvančių užtvankų, bet ir aplinkos problemas.

Apie poreikį demontuoti užtvankas aplinkosaugininkai, mokslininkai ir visuomenininkai kalba jau ne vienus metus. Užtvankos užtveria migracijos kelius žuvims, dėl to jos nyksta. Europoje per 50 metų migruojančių žuvų populiacijų sumažėjo 93 proc., pagrindinė priežastis – užtvenktos upės. Lietuvos upių būklė šokiruoja – net 63 proc. neatitinka geros ekologinės būklės standartų, o užtvankų demontavimas yra prioritetinė priemonė šalies upių būklei gerinti. Pašalindami jas, suteiktume gamtai galimybę sugrįžti į savo prarastus namus. Tai taip pat tai būtų ilgalaikė investicija į gyventojų saugumą. „Ekrano“ avarijos pavyzdys tik parodė, kad neprižiūrimos užtvankos kelia grėsmę ir priminė būtinybę įvertinti tokių užtvankų būklę ir kur galima jų atsisakyti.

Europos šalyse užtvankų demontavimas jau tapo įprasta praktika ir dažniausiai tai daroma gamtosaugos tikslais. Pavyzdžių netgi nereikia ieškoti labai toli. Štai Estijoje stovėjęs Sindi upės slenkstis sovietiniais laikais aptarnavo vilnos fabriką. Taip pat, kaip ir kaip „Ekranas“, vilnos fabrikas užsidarė. Todėl Estijos aplinkosaugos institucijos šį slenkstį pašalino, beje, kartu su keliomis kitomis užtvankomis, ir taip atvėrė virš 3 tūkst. km upių migruojančioms žuvims.

Kitas draugiškumo gamtai pavyzdys – Prancūzijoje ir Suomijoje šalinamos netgi veikiančios hidroelektrinės, kadangi jos yra mažiausiai efektyvi atsinaujinančios energetikos rūšis. Jos pagamina nedaug elektros, tačiau jų žala aplinkai – milžiniška. Šiose šalyse vertinama, kiek reikės investuoti į užtvankos saugumą ir kokia yra užtvankų  ekonominė žala gamtai. Tose vietose, kur žala gamtai atsveria kitas užtvankų sukuriamas naudas, užtvankos pašalinamos. Siekdama atverti migracijos kelius lašišinėms žuvims, 2019 m. Prancūzija pašalino 100ą metų stovėjusią 36 m aukščio „Vezins“ hidroelektrinės užtvanką.

Nesvarbu, kokia užtvanka – paprasta ar hidroelektrinės, jei ji netvarkinga ar jos žala gamtai didesnė, nei visuomenei sukuriama nauda, ji negali būti neliečiama. Mažųjų hidroelektrinių užtvankų yra vos apie 100, jos bendrai pagamina mažiau nei 1 proc. šalyje sunaudojamos energijos. Jeigu hidroelektrinės operatoriai nepajėgūs užtikrinti užtvankos saugumo, kaip kad pavyzdžiui 2016 m. įvykus Dvariukų hidroelektrinės Pakruojo rajone avarijai, jeigu jie neplanuoja švelninti poveikio aplinkai ir įsirengti žuvų pralaidų ir jose nuolatos pasikartoja aplinkosauginiai pažeidimai, tokių hidroelektrinių veikla turėtų būti nutraukiama, o užtvanka pašalinama.

Lietuvoje užtvankos jau yra šalinamos. Štai visai neseniai pašalinta Salanto upės užtvanka, atverti migracijos keliai šlakiams ir upinėms nėgėms. Lietuva yra parengusi planą, kuris rodo, ko reikia imtis, kad būtų gerinama upių būklė ir upės išlaisvinamos nuo užtvankų. Deja, vandensaugos planų įgyvendinimas šalyje vyksta nepakankamais tempais, kad pasiektume ES Vandenų direktyvos tikslų, ar išvengtume  avarijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kodel reikia griauti ...

Kodel reikia griauti ...  portretas
Tvenkiniai yra melioracijos įrenginių dalis... Išgriovus tvenkinius gruntinio vandens lygis kils, ko pasekoje žeme prades rugzteti, ko pasekoje "aukštesnes" klases grūdines kultūras bus nebeauginamos... Ir t.t. Tai dar vienos konservatoriu pastangos griauti letuva ...

na

na portretas
koncervatoriai valdžioje,tai reikia griauti,juk kitko jie nemoka.

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Kas nutiko? Kodėl imtas skleisti melas apie hidroelektrinių žalą gamtai, užtvankų keliamas gamtosaugines problemas? Suprantu autorę - ji gyvena iš užtvankų griovimo (radau pagūglinęs). Bet ne tik ji, suorganizuota plati propagandinė kampanija, joje pirmu smuiku groja pats aplinkosaugos ministras. Dar viena afera, kaip kad elektros rinkos "liberalizavimas"? Hidroelektrinės gamina švariausią elektrą, tvenkiniuose puikiai veisiasi žuvys, gyvenvietėms tvenkiniai duoda rekreacinę naudą, žuvitakiai migruojančioms rūšims - jau seniausiai išspręsta problema. Tai kame reikalas? Griūva užtvankos? Žinoma, jeigu nuo tarybinių laikų neprižiūrimos, tai kaip jos negrius? Tėvų palikimą reikia tvarkyti, o ne naikinti!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Afrika Lietuvoje
    Afrika Lietuvoje

    Lietuva turės futbolo stadioną. Normalų futbolo stadioną. Šiuos žodžius reikėtų kartoti vėl ir vėl, kad patikėtume tuo, kas neseniai tapo realybe. Ilgus dešimtmečius trukusios dejonės, kad mūsų futbolininkams nėra kur gainioti svi...

    3
  • Krizė po krizės. Kaip nepasiduoti chroniškam stresui?
    Krizė po krizės. Kaip nepasiduoti chroniškam stresui?

    Viena paskui kitą ištinkančios krizės – pandemija, karas, ekonominiai iššūkiai – veikė ir tebeveikia žmones gana intensyviai, o neturint užtektinai laiko atsigauti, tikėtina, galima atsidurti chroniško streso b...

  • Nuostabos dovana
    Nuostabos dovana

    Prieš kelias savaites Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gediminas Jankus vieno iš dienraščių žurnalistams skambiai pareiškė, kad programos „Kaunas 2022“ renginių vadybininkai ir organizatori...

    1
  • Viagra Rusijos prezidentui
    Viagra Rusijos prezidentui

    Ar daugiau nei du dešimtmečius Rusijos prezidento soste sėdintį Kremliaus caraitį Vovočką (1952) derėtų lyginti su Adolfu Hitleriu (1889–1945)? Nuo pat Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) laikų A.Hitlerio pavardė, jo asmuo ir su ju...

  • Ar Lietuva sulauks demografinės žiemos?
    Ar Lietuva sulauks demografinės žiemos?

    Gyventojų statistika rodo, kad 2022 m. Lietuva yra antra sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, gyventojų skaičius sparčiau mąžta tik Bulgarijoje, o dėl prasčiausių rodiklių konkuruojame su Latvija ir Ukrai...

    7
  • Bulviakasis Baltarusijoje
    Bulviakasis Baltarusijoje

    Suomiams prireikė daugiau nei trijų dešimtmečių, kol galiausiai ryžosi atsikratyti dar nuo Šaltojo karo laikų pietinėje Suomijos provincijoje užsilikusios bronzinės bolševikų vado stovylos, kurią kadaise Kotkos miestui padovanoj...

  • Kas būtume be savo mokytojų?
    Kas būtume be savo mokytojų?

    Mokytojų diena – šventė ne tik mokytojams. Šią dieną švenčiame ir mokinystės džiaugsmą. Juk visi šiame gyvenime esame mokiniai ir kiekvienas žvalgomės mokytojo, į kurį galėtume lygiuotis, juo sekti. ...

    3
  • E. Lucasas: Rusija pralaimi karą – pasiruoškite pasekmėms
    E. Lucasas: Rusija pralaimi karą – pasiruoškite pasekmėms

    Vladimiras Putinas negali laimėti. Bet Ukraina gali. Vieninteliai klausimai – kada, kokia kaina, kokiu mastu ir kas nutiks po to. Toks yra verdiktas po septynių mėnesių kruviniausio ir destruktyviausio karo, kokį Europa yra patyrusi nuo 1945-ųjų. ...

  • Mokytojo dieną pasitinkant
    Mokytojo dieną pasitinkant

    Rugsėjui nueinant Naujamiestyje susitikau seniai nematytą vieną savo pačių pirmųjų auklėtinių, ne ką jaunesnį už mane ir jau stipriai apšarmojusia, kaip ir mano, barzda. Pasišnekučiavom. Ir staiga jis man uždavė klausimą: „K...

    3
  • Naftos spalvos perspektyvos
    Naftos spalvos perspektyvos

    Reaguodami į vasarį prasidėjusią invaziją į Ukrainą, Vakarai Rusijai, be kita ko, paskelbė precedento neturinčių sankcijų paketų. ...

Daugiau straipsnių