Užpilkite verdančiu vandeniu

Keistoku laiku gyvename – beveik stebuklų amžiuje. Vos atsidarai interneto naršyklę, bemat pasijunti it kokia Alisa. Pasipila "Numeskite 10 kilogramų be sporto ir dietų!", "Uždirbkite dešimtis tūkstančių greitai ir be pastangų!", "Šiuo lengvu triuku sužavėsite bet kurią moterį!" ir panašios šauktukais padabintos vilionės. Norisi manyti, kad daugumos skaitytojų informacinis raštingumas leidžia netikėti visais tais magiškais sėkmės receptais. Vis dėlto, atrodo, mūsų pasąmonėje jau spėjo susiformuoti ydingas manymas, kad pasiekti, ko tik nori, ne ką sudėtingiau, negu užsiplikyti dubenį instant noodles (greitai paruošiami makaronai).

Imdama interviu iš gyvenime šio to pasiekti spėjusių žmonių neretai užduodu tą patį, tik vis kitaip suformuluotą klausimą. Jo esmė: "Kodėl pasisekė jums, o daugybei bandžiusių daryti tą patį – ne?" Dauguma pašnekovų atsako tarsi darnus choras: "Kaltas instant gratification (staigiai gaunamas atlygis) troškimas." Pabando žmonės gauti tai, ko nori, nepasiseka iš pirmo karto, ir nuspūdina keikdamiesi atgal į buvusį gyvenimą. Visai nesvarbu, koks tas tikslas: padaryti pasaulį keičiantį atradimą, sukurti klestintį ir pelningą verslą, o gal turėti tobulą pilvo presą. Dėl visų jų tenka nemažai paprakaituoti perkeltine, o kartais ir tiesiogine prasme. Nepasiduoti sugeba tik vienetai.

Tik visai neseniai manajame "būtina perskaityti" sąraše eilės sulaukė Patti Smith memuarai "Tiesiog vaikai". Be vaizdingos tekstinės ekskursijos po anų laikų Niujorką, jausmo, kad ir pati kartu su pagrindine heroje guodi ašarojančią Janis Joplin, ar elementaraus skaitymo malonumo, knyga atneša ir reikšmingesnių kontempliacijų. Pasidarė įdomu, kiek žmonių šiandien pasiryžtų tokiems išbandymams kaip Patti ir jos mylimasis, fotografas Robertas Mapplethorpe’as. Klausydamiesi vien balso galvoje, tvirtai sakančio "tau lemta būti iškiliu menininku". Kalbančio taip įtikinamai, kad pasidaro nebesvarbios tokios smulkmenos, kaip klausimas, kur nakvoti ir ką valgyti teks rytoj. Nes šiandien, pastebiu, mes (ypač jaunosios kartos atstovai), nesulaukę žaibiško rezultato, esame linkę dėti į kojas.

Esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa.

O šitoks mąstymas žalingas dėl daugybės priežasčių. Nekalbu vien apie tai, kaip jis nervina aplinkinius, pavyzdžiui, kolegas ir viršininkus, kurie anaiptol neprivalo jau po mėnesio skirti didžiulį paaukštinimą vien už tai, kad žmogus teikėsi dirbti savo darbą. Beje, pavyzdys realus – kadaise pažinojau vyruką be darbo patirties ir aukštojo išsilavinimo, kuris stebėdavosi, kaipgi jo niekas nekviečia užimti direktoriaus pareigų. O tada prasideda savigaila ir šniurkščiojimas, kad niekas nevertina nei padarytų žygdarbių, nei gražių ketinimų. Pyktis dažnai transformuojamas į "tai nieko ir nedarysiu". Nuo to geriau netampa niekam. Nei pasauliui, kuris neteko galbūt potencialaus išradėjo, olimpiečio ar darbo vietas kuriančio verslininko, nei pačiam bandytojui. Savęs laikymas nevykėliu vien dėl to, kad nepasisekė iš pirmo karto, dar niekam laimės nepridėjo.

Gali būti, kad dėl to kalta ir dabartinė populiarioji literatūra su svaičiojimais apie trijų valandų darbo savaitę ir plokščią pilvą dėl salierų, kuriais užkandi tortą. Žinoma, apstu ir priešingų patarimų, paprastai iš tų, kurie rezultatus laiko rankose. Šie tikina, kad nei jų darbo diena, nei savaitė apskritai niekada nesibaigia. Vis dėlto esame visuomenė, dažnai mieliau tikinti akių dūmimu negu minkštąją pajudinti skatinančia tiesa. Tokie, kuriems labai malonu girdėti "galite pasiekti savo svajonių" ir patogu ignoruoti sąlygą "bet pasistengti reikės smarkiai". Taip, būna atvejų, kai pasiseka sukurti kažką tooookio, ir šlovė kartu su spalvingais konfeti pasipila kone iškart. Tačiau tai išimtys, o ne knygų verta taisyklė.

Žinoma, didis menas yra sugebėti atskirti, kas esi: Endis Diufreinas, "Pabėgime iš Šoušenko" plaktuku it genys išsiskaptuojantis kelią į šviesų rytojų, ar paukštelis, kruvina galva besidaužantis į dangoraižio vitrinas. Didi išmintis pasitraukti, supratus, kad esi pastarasis. Tačiau, norint atskirti, pirmiausia reikia užsispyrimo ir ilgo darbo. Ir bandymų – daugiskaita. Nes makaronai, kuriuos tereikia užpilti verdančiu vandeniu, niekada nebus gurmaniška vakarienė. Net jeigu jų reklama tvirtina priešingai.


Šiame straipsnyje: pasiekimaitikslaipastangos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Stasys

Stasys  portretas
Dieve , kaip ta merga jau nusibodo su savo pamokslais ,poteriauja ir mokina gyventi ,ar neturi ka veikti ?Isitaisyk vaiku tai nors rupesciu turesi ,nereikrs prie kompo tupeti ....

Velnias

Velnias portretas
kokia protinga teoriskai,bet praktika deje ateina su metais ,bet, gerai kad nors kiek 'masto',pagirtina.

Nerima

Nerima portretas
Ar kas nors atsitiko? Nejudėti yra taip nelietuviška - kiek prisimenu tėvus, senelius, jie nemokėdavo savaitgalių praleisti kitaip negu kapstydamiesi užmiesčio sode. Ir mes nemokam sėdėti rankų sudėję. Ar tikrai anūkai bus kitokie? Nemanau, tik jų veikla kitokia. O gal čia kalbama apie kantrybę? Ji išsiugdoma. Ar apie savivertę? Savęs pervertinimas arba nuvertinimas - vienodai blogai. Save pažinti geriausiai padeda sava patirtis. Žodžiu, viskas gerai, jaunime. Pirmyn daryt savo klaidų ir mokytis!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Parazitavimo šventė
    Parazitavimo šventė

    Tokios gėdingos savaitės šalyje nebuvo nuo tų laikų, kai Aukščiausiojoje Taryboje deputatai nepasidalijo paskyromis "Volgai". Būta tada tokio automobilio, neprilygstančio net "VW Lupo", – V.Bruveris neleis sumeluo...

    21
  • Kas kaltas? Aišku – tik ugnis
    Kas kaltas? Aišku – tik ugnis

    Lietuva global warming (Globalinio atšilimo, liet. k.) fronte išrado greitą ir efektyvų būdą kaip ,,perdirbti‘‘ dėvėtas automobilių padangas. Tiesiog sudeginti... ...

    8
  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    10
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    5
  • Gerumo estafetės
    Gerumo estafetės

    Neseniai kalbėjome su keliautoju Mariumi Lucka apie atsitiktinumą, padovanojusį jam ne tik kelialapį į turbūt geidžiamiausią festivalį pasaulyje, bet ir naują požiūrio kampą. Vienoje savo kelionių jis sutiko argentinietį, kuris po trumpučio pok...

    6
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    3
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
Daugiau straipsnių