- Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų Kalėdoms gyventojai žada išleisti daugiau nei ankstesniais metais. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad nuo 2016-ųjų metų du kartus iki 20 proc. padaugėjo gyventojų, kurie vienai dovanai žada skirti 31–50 eurų. Visgi didžiausia gyventojų dalis (24 proc.) šiemet yra nusiteikusi vienai dovanai skirti nuo 11 iki 20 eurų. Remiantis apklausos rezultatais, Kūčių ir Kalėdų vaišėms gyventojai dažniausiai ketina išleisti nuo 51 iki 100 eurų.
„Sparčiai populiarėjanti prekyba internetu įtraukia ir ieškančius kalėdinių dovanų. Tokių gyventojų skaičius nuo 2016-ųjų išaugo 15 proc. punktų ir šiemet kalėdines dovanas įsigyti elektroninėse parduotuvėse planuoja kas trečias lietuvis (36 proc.). Vis dėlto, populiariausia vieta šventiniam apsipirkimui išlieka prekybos centrai – juose dovanų ieškosiantys sako 70 proc. gyventojų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak finansų ekspertės, kitos prekybos vietos lietuviams atrodo kiek mažiau patrauklios. Smulkiųjų verslininkų parduotuvėse dovanų ieškoti ketina 26 proc. gyventojų – arba 9 proc. mažiau nei 2016-aisiais. Turgų ar mugę, kaip jiems aktualią vietą dovanoms, įvardija 24 proc. gyventojų. Patys gaminsiantys dovanas sako 6 proc. gyventojų, tiek pat teigia, kad šįmet planuoja išsiversti be dovanų.
Kokių dovanų tikisi?
Remiantis apklausos rezultatais, labiausiai trokštama lietuvių dovana – pinigai arba parduotuvės dovanų čekis, ir tokią dovaną sako norintys gauti 26 proc. šalies gyventojų. Kiek žemiau norimų dovanų sąraše yra kvepalai ir kosmetika, pelnę 22 proc. respondentų trokštamos dovanos titulą.
Išlaidos dažnai būna didesnės nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia „finansinės pagirios“.
„Kalėdos vis labiau tampa „elektroninės“ − nuo 2016-ųjų dvigubai − iki 18 proc. padaugėjo sakančių, jog Kalėdoms norėtų gauti išmanųjį įrenginį. Tokiai pačiai daliai gyventojų patiktų gauti kelionę ar jos nuolaidos kuponą“, – pastebi J. Cvilikienė.
Tarp mažiausiai gyventojų laukiamų dovanų yra virtuvės ar buitinė technika ir prekės automobiliui.
Nemaža dalis respondentų 18 proc. sako nenorintys gauti materialių ar kokių nors dovanų apskritai.
Iš anksto netaupančių – taip pat daugiau
Kaip rodo tyrimas, nuo 2016-ųjų dar labiau padaugėjo tų, kurie Kalėdų dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo – to nedarantys sako daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų.
„Swedbank“ nuotr.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad gyventojai optimistiškai vertina savo pajamas ir nemato reikalo šventėms rengtis iš anksto. Kita vertus, patirtis rodo, kad išlaidos dažnai būna didesnės nei tikimasi, tad po švenčių kai kurių gyventojų tikrai laukia finansinės pagirios“, – pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Tyrimo duomenimis, iki švenčių likus 2–3 mėnesiams pinigų atsideda 10 proc. gyventojų, 17 proc. gyventojų taupyti pradeda likus mėnesiui iki švenčių. Daugiau nei prieš pusmetį pradedantys taupyti sako 3 proc. gyventojų, o 10 proc. teigia, kad nors ir netaupo, dovanas rengia iš anksto.
Dovanos artimiausiems turėtų būti išties ypatingos, tačiau jų vertė – ne kainoje.
Kūčių ir Kalėdų vaišėmis linkę taupyti dar mažiau gyventojų. To nedarantys sako 66 proc. lietuvių. Kaip ir dovanoms, taip ir vaišėms, likus mėnesiui iki švenčių taupo 17 proc. gyventojų, 10 proc. tai daro likus 2–3 mėnesiams.
Kaip sutaupyti netaupant?
Nors didesnioji dalis gyventojų nėra linkę iš anksto taupyti šventėms, sumažinti šventines išlaidas vis dar įmanoma. Tikrai verta pagalvoti apie tai, kad užuot įteikus dovanėles kiekvienam šeimos nariui ar draugui asmeniškai, galima organizuoti „slapto Kalėdų senelio“ burtų traukimą.
Pasak J. Cvilikienės, verta susidaryti sveikinamųjų sąrašą. Jei to dar nepadarėte, pravartu susitarti su artimaisiais ir draugais, kokią pinigų sumą šiais metais skirsite dovanoms.
„Įprasta manyti, kad kuo žmogus mums artimesnis, tuo didesnę pinigų sumą turėtume numatyti jo ar jos dovanai. Žinoma, dovanos artimiausiems turėtų būti išties ypatingos, tačiau jų vertė – ne kainoje. Svarbiausia parodyti šiltą dėmesį ir skirti laiko buvimui drauge“, – sako J. Cvilikienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prieššventiniu laikotarpiu internete suaktyvėja sukčiai, todėl perkant dovanas internetu reikia būti atidiems ir prekes rinktis ne pagal prekės nuolaidą ar žemą kainą. Apsipirkti rekomenduojama tik patikimose elektroninėse parduotuvėse prieš tai įsitikinus, kad liko pakankamai laiko dovanos atsiuntimui ar pristatymui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...