Tvarumas: prieš statydamas suprojektuoji, kaip griausi

Apie darnų vystymąsi ir ką reiškia ši sąvoka kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininke prof. Lina Šeduikyte.

– Kokie pagrindiniai argumentai, pristatantys investicijas į darnumą kaip būtinybę, net jei tai trumpuoju laikotarpiu reiškia didesnes išlaidas?

– Visų pirma, investicijos į darnumą lemia mažesnį poveikį aplinkai. Darnumo ir žiedinės ekonomikos principai skatina naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir sumažinti atliekų kiekį, naudoti perdirbamas ir ekologiškas medžiagas. Taip pat turėtume didinti energinį efektyvumą, mažinti energijos sąnaudas. Nors tam reikia investuoti į naujas technologijas, bet tai gali reikšti mažesnes sąskaitas už energiją, mažesnę priklausomybę nuo neatsinaujinančiųjų energijos šaltinių kainų svyravimų.

Visa tai gali turėti ilgalaikės ekonominės naudos, pasiekiamos per energijos taupymą, išteklių efektyvumą, ilgaamžišką infrastruktūrą ir sumažintą eksploatacijos ir atliekų tvarkymo kainą.

Galiausiai, visuomenė tampa vis sąmoningesnė dėl įmonių daromos įtakos aplinkai ir socialinės atsakomybės. Tvarus verslas visuomenės akyse laikomas socialiai atsakingu verslu, turinčiu konkurencinį pranašumą rinkoje ir gerus santykius su vyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis. Tačiau svarbu, kad įmonės tai darytų nuoširdžiai.

Tvarus verslas visuomenės akyse laikomas socialiai atsakingu verslu, turinčiu konkurencinį pranašumą rinkoje ir gerus santykius su vyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis.

– Ar tiesa, kad, laikantis darnumo principų, dar tik projektuojant pastatą galvojama apie jo eksploatacijos pabaigą?

– Projektuojant pastatus svarbu galvoti ne tik apie statybinių medžiagų pasirinkimą ir naudojimą statybos proceso metu, bet ir jų panaudojimą po pastato eksploatacijos laikotarpio arba jį nugriovus. Tai yra dalis darnaus vystymosi koncepcijos, kuri siekia sumažinti statybinių medžiagų atliekų kiekį ir jų neigiamą poveikį aplinkai.

Jau nuo projektavimo pradžios galime įvertinti pastato tvarumą. Taikydami gyvavimo ciklo analizę (angl. Life Cycle Assessment (LCA) galime parinkti mažiausiai taršias medžiagų alternatyvas ankstyvosiose pastato projektavimo stadijose ir analizuoti pastatą viso jo gyvavimo ciklo metu. Turėdami pastato skaitmeninį modelį ir analizuodami jį specialiomis programomis galime identifikuoti, kurie konstrukciniai elementai yra taršiausi ir ieškoti geresnių alternatyvų.

Kai kalbame apie statybinių medžiagų ar elementų panaudojimą pasibaigus pastato eksploatacijai, turime mintyse žiedinės ekonomikos principų taikymą statyboje. Jau projektuodami turėtume galvoti apie statybinių medžiagų, įvairių pastato elementų antrinį panaudojimą, nes taip taupomi medžiagų ir energijos ištekliai.

Šiuo metu pasauliniu mastu tik apie 40 proc. statybos ir griovimo atliekų yra pakartotinai panaudojamos ar perdirbamos, o likusios 60 proc. gabenamos į sąvartynus. Taikydami žiedinės ekonomikos principus galime užtikrinti tvarumą ir ekonominę naudą. Remiantis pasaulinio ekonomikos forumo duomenimis, statybos sektoriuje priėmus žiedinės ekonomikos principus, dėl geresnio našumo per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.

Pastatus svarbu projektuoti remiantis bent viena iš žiedinės ekonomikos strategijų, tokių kaip projektavimas su galimybe išmontuoti, modulinis projektavimas, pakartotinai panaudojamų ir perdirbamų medžiagų identifikavimas ir projektavimas su galimybe atlikti pakartotinę gamybą.

– Kokių specialių žinių reikia statybos inžinieriams ar užsakovams, kad statomi pastatai būtų darnūs?

– Labai svarbu visiems kalbėti viena kalba. Pirmiausia, reikia išmanyti darnaus vystymosi principus, tikslus ir suvokti, kad lygiavertis dėmesys turi būti skiriamas aplinkosaugos, ekonominiams ir socialiniams aspektams. Tik tuomet bus darnumas.

Praktikoje svarbu suprasti tvaraus projektavimo ir procesų valdymo aspektus: taikyti gyvavimo ciklo analizės metodus viso pastato gyvavimo ciklo metu, pasirinkti statybines medžiagas atsižvelgiant į aplinkosaugines produktų deklaracijas. Ne mažiau svarbu žinoti apie žaliųjų pastatų vertinimo metodikas, tokias kaip BREEAM, LEED, ir rinktis savo gyvenimui ar veiklai pastatus, turinčius aukščiausius įvertinimus. Taip pat suprasti energinio efektyvumo principus ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo galimybes.

Kalbant apie nekilnojamojo turto vystytojus ir jų naudotojus, reikia suprasti, kad geras patalpų mikroklimatas didina darbuotojų darbingumą ir mažina išlaidas dėl nedidelio nedarbingumo pažymėjimų skaičiaus, nepatiriama ligoto pastato sindromo simptomų.

Nors darniems pastatams gali prireikti didesnių pirminių investicijų dėl naudojamų naujų technologijų ir medžiagų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie pastatai turės ir didesnę nekilnojamojo turto vertę.