Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.

SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.

Vilniaus regione paskutinį metų ketvirtį gyventojų nuomonė dėl tolesnės būsto kainos raidos Lietuvoje taip pat smarkiai nepasikeitė. Laukiančių kainos augimo per ketvirtį sumažėjo nuo 66 iki 65 proc., o galvojančių, kad kainos mažės, padidėjo nuo 8 iki 10 procentų. Tokie nedideli pokyčiai patenka į rezultatų paklaidos ribas ir nerodo didesnių gyventojų nuomonės pokyčių. Kauno regione labiau dėmesį atkreipia tik nuo 15 iki 10 proc. sumažėjusi gyventojų, galvojančių, kad būstas Lietuvoje pigs, dalis. Būsto brangimo tikisi 51 proc. šiame regione apklaustų asmenų.

Suprantama, kad gyventojai prognozuoja galimą būsto kainų Lietuvoje pokytį labiausiai atsižvelgdami į dabartinę kainų kitimo tendenciją nekilnojamojo turto rinkoje. Būsto kainos pernai augo visoje Lietuvoje, nors ir nevienodai. Vilniuje kainų augimas buvo nuosaikesnis. Didelė naujo būsto pasiūla sostinėje pristabdo kainų augimą ir neleidžia pernelyg joms įsibėgėti. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, gruodį vidutinė buto kaina Vilniuje buvo 3 proc. didesnė negu prieš metus. Statistikos departamento skelbti trečio ketvirčio duomenys (ketvirto ketvirčio duomenys bus paskelbti kovą) rodo, kad sostinėje būstas brango 3,5 procento. Likusioje Lietuvos dalyje būsto kainos augo kur kas sparčiau – 9,1 procento. Butai Kaune ir Klaipėdoje brango maždaug 4 proc., o kur kas greičiau kainos pirmyn judėjo mažesniuose miestuose. Be to, individualių namų kainos augo sparčiau negu butų.

Būsto brangimą praėjusiais metais daugiausia lėmė sparčiai augusios realiosios gyventojų pajamos (įvertus infliaciją), dėl kurių didėjo gyventojų ne tik noras, bet ir galimybės įsigyti ar keisti nuosavą būstą. Registrų centro duomenimis, paskutinį metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 1,9 proc. daugiau butų pirkimo ir pardavimo sandorių, o augimą labiausiai lėmė didėjęs sandorių skaičius Vilniuje. Beje, sostinėje praėjusiais metais padidėjo prestižinio būsto pasiūla, kuri paskatino ir šio būsto paklausą, lėmusią spartų šios klasės būsto pardavimo šuolį. Vidutinė būsto palūkanų norma šalyje, nors ir truputį paaugo, liko istoriškai labai maža ir turėjo tik labai nedidelę stabdančią įtaką rinkai. Pastaruoju metu vis didėja tikimybė, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ir nepajudinti bazinės palūkanų normos, todėl, jeigu taip atsitiktų, tarpbankinė 3 mėnesių EUBIROR palūkanų norma šiemet liktų neigiama.

Šiemet gyventojų lūkesčiai dėl gyvenamojo būsto kainų pokyčių daugiausiai priklausys net ne nuo vidaus, o nuo išorės veiksnių – būtent nuo to, kaip keisis ekonominė padėtis pagrindinėse eksporto rinkose ir kokią darys įtaką Lietuvos privačiam verslui, kurio veiklos masto pokyčiai lemia ir šalies gyventojų pajamų pokyčius. Kol kas panašu, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 procentais. Kur kas daugiau nerimo kelia 2020 metai. Gyventojų lūkesčiai pirmą pusmetį turbūt dar bus gana panašūs, o tikimybė, kad jie pradės prastėti, didės metams persiritus į antrą pusę. Vidutinė būsto kaina šiemet augs lėčiau negu prieš metus, tačiau oficiali vidutinės kainos pokyčių statistika šiemet pagerės ir dėl to, kad Registrų centre bus įregistruoti praėjusiais metais smarkiai išaugęs prestižinės klasės būsto pardavimas pirminėje rinkoje.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą pernai gruodį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 928 15–74 metų gyventojų 111-oje šalies vietovių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    18
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    31
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    13
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
  • Kas išgyvens 72 valandas?
    Kas išgyvens 72 valandas?

    Jau atvėso praėjusią savaitę tyru entuziazmu liepsnojęs civilinės saugos pratybų įkarštis, kuriuo save bandėme drąsinti, esą tikrai galime likti tvirti net Astravo atominės elektrinės katastrofos akivaizdoje. Ir liksime, jei prireiks, žino...

    1
  • „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?
    „Requiem“ ekologiškam žemės ūkiui, arba Ką pražudys tas „truputis“ trąšų?

    Dabar jau su buvusiu žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu teko aštriai diskutuoti ir ginčytis. Darbinės diskusijos išryškino kardinaliai priešingus požiūrius, todėl šių metų pavasarį, iš pradžių pabandęs...

    6
  • Bausmė – neminėti vardo
    Bausmė – neminėti vardo

    Sveikinu, Lietuva tikrai gerai pasirodė, Briuselyje kolega lenkas pagyrė visą valstybę, kad, skirtingai nei jo gimtoji, parinko į eurokomisarus politiką, gebantį išlaikyti trijų valandų egzaminą Europos Parlamente (EP). ...

Daugiau straipsnių