- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Šiomis dienomis sukanka metai, kai, vos sugrįžęs iš Vokietijos, kur buvo ištrauktas iš mirtinų „Novičiok“ nagų, Maskvoje buvo suimtas ir vėl iš naujo teisiamas Aleksejus Navalnas. Anuomet Lietuvoje netrūko abejojančių jo santykiu su demokratinėmis vertybėmis, pirmiausiai vertinusių pagal požiūrį į Krymo okupaciją, manančių, kad jis tėra V.Putinui oponuojančio kito „Kremliaus bokšto“ statytinis. Toks požiūris, deja, vis dar gajus ir trukdo A.Navalno istoriją vertinti objektyviai. Tiesa kita. Ji net su paties A.Navalno persona susijusi mažiau, nei esame linkę manyti.
Prieš metus vykęs teismo procesas buvo ne tik smūgis opozicijos lyderiui – jis tapo aiškia riba, kuri ėmė skirti pridengtą ir atvirą Kremliaus konfrontaciją su šiuolaikine žmogaus teisių sistema. Šalis, pasirašiusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, savo pilietį už grotų pasiuntė nepaisydama jo besąlygišką teisumą patvirtinančių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Sykį nuteistas byloje, kurioje nebūta nusikaltimo, antrąkart teistas už nuosprendžio, skirto dėl nepadaryto nusikaltimo, netinkamą vykdymą.
Tad A.Navalno byla, pirmiausia, yra Europos su jos vertybėmis paniekinimas, jos akivaizdžiai reformuotinos žmogaus teisių sistemos bejėgiškumo įrodymas. Kremlius pademonstravo, kad gali šlapintis ant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nebijo to daryti tiesioginiame eteryje ir jau metus tuo užsiima stebint apstulbusiai Europai.
Kremlius pademonstravo, kad gali šlapintis ant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir jau metus tuo užsiima stebint apstulbusiai Europai.
Sutrypusi A.Navalną režimui tarnaujanti rusiškoji Temidė atvėrė Pandoros skrynią, iš kurios pasipylusi bylų lavina užliejo visus, kas buvo bent kiek politiškai aktyvus. Realios laisvės atėmimo bausmės skirtos už pasidalijimą roko dainomis, karikatūromis ar net senais pačios valdžios dokumentais. Teisiama už veiklą, kuri jos vykdymo metu dar nebuvo nusikaltimas. Pagal principą „duokite žmogų, straipsnį surasime“, susidorojama su akademinės bendruomenės nariais. Ką kalbėti apie apynasrius, kuriais it sadisto aukos kaustomi tariamieji užsienio agentai, žurnalistai ir visuomenininkai. Ir sustabdyti šio siautėjimo mums žinomi, mūsų gerbiami ir net garbinami žmogaus teisių apsaugos mechanizmai, deja, panašu, nepajėgūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2023-ųjų Kanų tarptautinis ...
-
457-oji karo Ukrainoje diena...
-
Žiūrovų kraują kaitino ...
-
615-ojo Kauno gimtadienio šve...
-
Mirtina avarija sostinės Mins...
-
Aitvarų festivalis Zapyškyje...
-
Kaunas JET 2023...
-
Putvinskio gatvės diena (2023...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
Kaune vainikuotas "Poezijos pa...
-
Teisė turėti teisę1Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai augaDabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje1Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiaiKaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...
-
Audros nuojautaAntrąja pasaulio karine jėga save vadinusi šalis, kuri bene dešimtmetį putodama žadėjo pakartoti Berlyno šturmą, parodė tesugebanti per dešimt mėnesių užimti už Alytų mažesnio ploto miestą, paklodama 100 tūkst. galv...
-
Mokslininkė iš Mariupolio: nežinau, kada baigsis mūsų nepakantumas rusamsMariupolio valstybinio universiteto docentė Olena Suzdaleva viešėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir skaitė studentams paskaitas. ...
-
„Čiūto tūto“: sutartinė iš biudžeto6Seimas neseniai griebėsi itin svarbaus darbo – valstietiškai taisomas Atmintinų dienų įstatymas, kad lapkričio 16-ąją būtų minima Sutartinių diena. Už tai balsavo net 98 seimūnai. ...
-
Laurai ir dilgėlėsGerų naujienų stygiaus laikais fejerverkais į ūkanotą švietimo sistemos dangų iššovė žinia: Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus pateko į pasaulio šalių dešimtuką. Nuostabu! Tačiau čia reikėtų stabtel...
-
Medaus spąstai korsikiečiui8Vėlyvą 1789 m. pavasarį Prancūzijoje prasidėjusios politinės audros daug kuo skyrėsi nuo kitų anksčiau vykusių perversmų. Revoliucijos dalyviai ne tik siekė nuversti silpną monarchą ir nekenčiamą karalienę, bet ir pakeisti daugelį metų vyrav...
