Teigiama skandalų pusė

Šie Seimo rinkimai kai kurių apžvalgininkų jau vadinami korumpuočiausiais ir neskaidriausiais – esą dar niekad mūsų šalies istorijoje nebuvo taip masiškai perkami balsai, dar niekad nefiksuota tiek daug kitokių pažeidimų.

Bet ar tikrai? Ar neatrodo naivu manyti, kad partijos ir atskiri politikai, kurie šiemet rinkėjus vilioja dešimtinėmis litų ar bambaliais alaus, taip nesielgė prieš ketverius ar aštuonerius metus? Aišku, kad elgėsi, tačiau toks triukšmas nekildavo. Ir, atrodo, čia ir yra visa esmė.

Nei prieš ketverius, nei prieš aštuonerius metus Lietuvoje dar nebuvo tokio socialinių tinklų ir socialinės žiniasklaidos bumo. Jei koks nors, pavyzdžiui, Šilutės rinkėjas ir pasipiktindavo siūlymais parduoti balsą, apie tai nelabai kas ir sužinodavo. Dabar užtenka apie tai pranešti savo feisbuko paskyroje ar asmeniniame tinklaraštyje ir naujiena pati nuvilnija per visą šalį.

Galima įžvelgti net ir teigiamą rinkimus lydinčių skandalų pusę. Visas šis triukšmas rodo, kad šiuolaikiniai rinkėjai – ne avinų banda. Dabar jie ginkluoti mobiliaisiais telefonais su įdiegta filmavimo ir garso įrašymo įranga, tad kiekvienas balsus perkantis politikas ar jo pakalikas rizikuoja kur kas labiau nei senų telefonų „Nokia“ ir kasetinių magnetofonų laikais. Todėl nereikia stebėtis, kad dėl galimo balsų pirkimo pradėtų ikiteisminių tyrimų yra daugiau nei per ankstesnius rinkimus į Seimą. Galima net prognozuoti, kad po ketverių metų tokių tyrimų bus dar daugiau. Nebent kas nors mosteltų burtų lazdele ir akimoju pakeistų mūsų politikų mentalitetą, kad šie patys nustotų tuos balsus pirkti.

Beje, kalbant apie balsų pirkimą ir tokio politikų mentaliteto ištakas, galima prisiminti ir tai, ko neprisimena prie Seimo rūmų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos piketuojantys jaunuoliai, – būtent 2003-iaisiais vykusį referendumą dėl stojimo į ES. Tuomet pati valstybė, susivienijusi su prekybos centrais, rinkėjams dalijo pigiausią alų ir skalbimo miltelius.

Taip buvo priimtas vienas svarbiausių sprendimų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Todėl reikia tik džiaugtis, kad dabartinei rinkėjų kartai tokie būdai nebeatrodo priimtini.