Tas momentas, kai išrinktas tautos atstovas virsta parazitu

Profesoriaus Tomo Janeliūno viešas manifestas dabar valdančiajai koalicijai akimirksniu tapo lietuviškos politologijos klasika. Galima ginčytis dėl formos, dėl vienos ar kitos hiperbolės, tačiau taiklus faktinės situacijos įvardijimas nepaliko abejingų – vieni įsižeidė (suprantama), kiti karštai palaikė.

Meilė blėsta

Į tekstą sugulusios profesoriaus mintys patraukė ne tiek savo įžvalgų skvarba, kiek alegorijos iliustratyvumu. Išties, Lietuvos viešojoje erdvėje itin greitai po kiekvienų rinkimų rinkėjų meilė savo atstovams blėsta ir nyksta. Žiūrėk, prabėgo vos kelios dienos, o visuomenės palaikymas, rinkimų dieną spindėjęs, jau kritęs iki žemumų.

Todėl natūralu, kad kas bebūtų išrinktas, jis jau iš karto turi didžiulę kritiškų ir rinkimuose nedalyvavusių oponentų minią.

Kur ir kada įvyksta tas virsmas? Priežasčių yra bent kelios – ir susijusios su visais dalyvaujančiais.

Pirma, tai didžiulė visuomenės dalis, kuri rinkimuose nedalyvauja, tačiau nuomonę visada turi ir mielai gali sukritikuoti visus ir visada (tiesa, niekada pati save). Prie rinkimų urnų neateina kas antras, o dažnai ir du iš trijų tokią teisę turinčių asmenų. Pasiteisinimų galybė – nebuvo kada, toli važiuoti, sveikata neleidžia, nėra už ką balsuoti ir taip toliau. Visi šie niurzgliai savo pagiežą išlieja ne tik ant politikų – jie pirmiausia niurzga ant tų kaimynų, kurie pakyla nuo sofos ir nueina iki rinkimų apylinkės. Kas iš pykčio, kas sąmoningai – tačiau nueina. Ir jie išrenka, o sofų politologai lieka su savo kritiška nuomone apie visus – kas iš jų būtų beišrinktas.

Galite paskaičiuoti – net jeigu atėjus pusei rinkėjus ta pusė renkasi už A arba B, tai laimėtojas turės vos ketvirtadalį visų rinkimo teisę turinčių piliečių palaikymą. Todėl natūralu, kad kas bebūtų išrinktas, jis jau iš karto turi didžiulę kritiškų ir rinkimuose nedalyvavusių oponentų minią.

Primityvus požiūris

Antra, koją dažnai pakiša ir supaprastintas ar net primityvus požiūris į pasaulį. Lengva vienus garbinti, o kitus maišyti su žemėmis. Gi realybėje kiekvienas politikas ir rinkėjas – tai gėrio ir tinginio (ar bailio) kovoti už tą gėrį mišinys. Tačiau pamatyti tą mišinį, atsirinkti, kuri mikstūra geriau tinka konkrečiu atveju – sunkus darbas, netgi savotiškas detektyvas. O kam dirbti ir kankinti savo protą, kai bet kokią nuomonę visada išklausys televizoriaus ar kompiuterio ekranas?

Gerbiami Seimo nariai, kur ir kada baigsis jūsų asmeninės problemos, kada bus sugrįžta prie esminių visuomenę stabdančių klausimų?

Trečia priežastis – jau ir politikams reikia pripažinti savo kaltę, kad vis dažniau politika tampa ne kova už nuoširdžiai ginamas vertybes ir idealus, o ciniška realybės matematika. Profesionalūs politikai iš esmės gali profesionaliai ginti bet kokią tiesą, todėl kasdiene duona tampa populizmas, kai be perstojo analizuojama, ko išties "norėtų" rinkėjų dauguma. O minios norai – pernelyg jau dažnai keičiasi, pernelyg nenuoseklūs, ką jau kalbėti apie sudėtingą ir nepatogią tiesą, kad demokratijos ir laisvos visuomenės principai akivaizdžiai kertasi su lengvu ir patogiu populistiniu visų problemų sprendimo būdu.

Pamiršo pažadus

Ir pabaigai – apie tą tautos atstovų virsmą. Kaip po dienos pripažino ir pats profesorius T.Janeliūnas, koalicijos išvadinimas parazitais ant visuomenės kūno buvo emocinis protrūkis. Kita vertus, besibaigiančių metų retrospektyva išties leidžia kelti klausimą – gerbiami Seimo nariai, kur ir kada baigsis jūsų asmeninės problemos, kada bus sugrįžta prie esminių visuomenę stabdančių klausimų? Kada ir kaip bus pradėtos spręsti švietimo (tiek mokyklų, tiek ir universitetų) problemos? Kas pagaliau ras jėgų pertvarkyti neefektyvų ligoninių tinklą? Kur ir kada atsiras lyderiai, sugebantys už ausų ištempti išmirštančius regionus? Kada pagaliau valstybės valdomos įmonės pradės duoti grąžą visuomenei, o ne tik reikalauti vis naujų investicijų? Kur tie ekonomikos ir finansų rykliai, kurie nebijos diegti socialiai atsakingą mokesčių sistemą?

Parazitai – tai ne veidai televizijos ekranuose. Politiniai parazitai – tai gyviai, kurie atėjo su pažadais daryti visai visuomenei reikalingus darbus, o vietoj to užsiima tik asmeninių sąskaitų suvedinėjimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

UPEIVIS

UPEIVIS portretas
O kuo galima pavadinti žmogu ar ne parazitu,kuris sugriovė laivuyną

Dusia

Dusia portretas
Palikite tuos lekstus isvedziojimus,kiekvienas zmogus individas ir jis elgiasi taip kaip jam sazine,protas,auklejimas,dora pakuzda.Zmogus renkasi ta ,kuris jam atrodo geresnis,bent kiek mastanciam tie propogandiniai pasisakymai nieko niekam verti.Kas gali rinkti TS su Simonyte ar Gabrieliumi priesakyje?Gali tik zmogus silpnos atminties.

Kis

Kis portretas
Kiek supratau dar vienas pamokslautojas,kuris jauciasi turintis reise pamoralizuoti.Nesinori listi i debrius,bet pats ar ne tas busi,kuri krauste is kreslo?Beje pasilaikyk savo nuomone prie saves,o as jau kaip nors apseisiu.
VISI KOMENTARAI 10

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių