Kai Kaune buvo įvykdyta dviguba žmogžudystė, o laikinosios sostinės gyvūnų prieglaudoje buvo gydomas nuo tilto numestas šunelis Pipiras, viena mano kolegių atsiduso: „Oho Kaunas! Pas juos tiek įvykių“.

Ir ji tam tikra prasme buvo teisi.

Mes, žurnalistai, kiekvieną dieną pradedame ieškodami įvykių, kad apie juos, jų priežastis ir pasekmes galėtume pranešti skaitytojams. Kai įvykiai yra rezonansiniai, juos narplioti dar įdomiau ir prasmingiau.

Todėl ir ši savaitė buvo itin reikšminga. Klaipėdiečiai, auginantys mažamečius vaikus, sužinojo, kad jų vaikai nėra saugūs net eidami kelis žingsnius į mokyklą. Pagrobto pirmoko istorija sukrėtė kiekvieną. Dažna mama ar tėtis susimąstė, kad ir jų vaikas gali patekti į pagrobėjų, nebesugebančių išsimokėti bankams ir dėl to ieškančių įvairių būdų gauti pinigų, rankas.

Šis įvykis šokiravo ne tik pagrobėjų akiplėšiškumu, bet ir gobšumu. Kodėl jie reikalavo 400 tūkst. litų išpirkos, jei pinigų siekė gauti tam, kad nusipirktų kaime sodybą, o už ją buvo suderėję 150 tūkst. litų? Matyt, todėl, kad baiminosi, jog paprašę mažesnės išpirkos jie neatrodys rimtai. Bet, negerbiami pagrobėjai, juk krizė, tad reikėtų ir nuolaidų!

Vis dėlto ši istorija turi ir gerąją pusę. Supratę, kad jų vaikai tarp įvairių problemų slegiamų suaugusiųjų yra nesaugūs, kur kas daugiau tėvų savo atžalas palydės į mokyklą. Todėl mažiau vaikų nukentės ir nuo mobiliųjų telefonų geidžiančių plėšikų.

Ši savaitė įrodė, kad saugiau negali jaustis ne tik vaikai, bet ir senjoros. Jau pasklido kalbos, jog daugiabučio namo rūsyje rasta negyva močiutė galėjo tapti maniako, kuris užpuola pagyvenusias moteris, jas išniekina ir nužudo, auka. Esą toks maniakas siaučia mieste.

Mano giliu įsitikinimu, pensininkę galėjo nužudyti dabar jau suimtas kaimynas. „Klaipėda“ dar 2007 metais rašė, jog šis kaimynas terorizuoja visus daugiabučio gyventojus, tačiau jiems kovoti su nedorėliu niekas nepadeda. Agresyvus vyras ne vieną kartą buvo užpuolęs, sumušęs ir dažais apipylęs moterį, kuri dabar jau negyva. Nuo kaimyno anksčiau yra kentėjęs ir našliu likęs pensininkas – jis padegtą mašiną turėjo atiduoti į metalo laužą. Sveiku protu nepaaiškinamo susidorojimo priežastis – įsivaizdavimas, kad pensininkai dieną naktį šokinėja nuo sofos ant grindų ir taip specialiai trikdo ramybę žemiau gyvenančiam kaimynui.

Nors senoliai ne kartą kreipėsi į policiją, bet teroristo kaimyno siautėjimui kelio niekas negalėjo užkirsti. Ramybė bus dabar, kol vyras uždarytas į areštinę. Bet tik 10 dienų. O kas toliau? Baisu net pagalvoti.

Savaitę vainikavo generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsistatydinimas. Vis galvoju, ar šią žinią priskirti prie gerų naujienų, kurių kasdien ragina ieškoti mūsų redaktorius.

Gal atsistatydinimas yra gerai – tai įrodymas, jog visuomenės balsas vis dar yra girdimas.

Esu tikra, kad šią savaitę savo skaitytojams teigiamos informacijos sugebėjome pateikti. Viena tokių žinių yra ta, jog klaipėdietis pensininkas Levas Juchmankovas kelia bylą prieš valstybę. Tikiu, kad pensininko ryžtas ir užsispyrimas padės senjorams atgauti valdžios atimtas pensijas.