Švietimo reforma: kodėl moksleiviai daro namų darbus, o valdininkai – ne?

Kartais man, kaip moksleivei, susidaro įspūdis, kad švietimo reformos Lietuvoje – lyg bandymas statyti namą iš skirtingų „lego“ kaladėlių, kurios simbolizuoja kitų valstybių praktikas.

Asmeninė patirtis mokyklos suole tik patvirtina, kad realybėje, priešingai nei vaikiškame žaidime, skirtingi modeliai nebūtinai veikia. Paanalizuokime, kodėl.

Jauni žmonės pirmieji pastebi švietimo problemas. Ne tik pastebi. Jie gali ir nori kalbėti bei siūlyti sprendimo būdus. Visgi, to neužtenka, nes tik Švietimo ir mokslo ministerija turi esminį vaidmenį švietimo politikos srityje

Ko gero, kiekviena nauja valdžia išsikelia sau tikslą gerinti švietimo sistemą. Deja, ne visi valdančiųjų sprendimai pasiteisina ir į tai reiktų žiūrėti atsakingiau. Juk būtent mokyklose jauni žmonės priima svarbiausius sprendimus dėl savo ateities ir neretas, pamatęs lietuvišką švietimo tvarką, renkasi emigraciją. Vien per nepriklausomybės metus emigravo bene kas trečias tautietis, o per 2016 m. Lietuvą paliko tiek, kiek gyvena Marijampolėje – 50 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Europos migracijos tinklo duomenimis, net 55,2 proc. Lietuvos emigrantų sudaro asmenys nuo 15 m. iki 35 m – jaunimas, vos išėjęs iš lietuviškos švietimo sistemos. O juk mokykla turėtų būti patraukli vieta, skatinanti ateitį kurti čia, Lietuvoje. Su valdančiaisias sutinkame, kad norint situaciją keisti, reikalingi pokyčiai. Tačiau ar dabar jie tikslingi?

Kartais atrodo, jog pokyčiai vyksta ne dėl kokybės, o dėl kiekybės. Vykdoma daug reformų, tačiau daugelis jų – geros tik „ant popieriaus“. Iškeliama nemažai gerų idėjų, tačiau vis stringama su kokybišku jų įgyvendinimu. Ugdymo bei studijų modernizavimas, švietimo kokybės kėlimas, įstaigų tinklo pertvarkymas ir nepriklausomo ugdymo užtikrinimas – iš pirmo žingsnio teisingi žingsiniai, bet juk reformos nėra gėris savaime. Svarbiausia, kad visa tai būtų tinkamai įgyvendinta

Jei moksleiviai namų darbus daro, kodėl ,,švietimiečiai” ne?

,,Žvelkite į Suomiją, nepamirškime Vokietijos, o ar nesvarstote apie Škotiją?” – šiuos žodžius galime dažnai išgirsti viešame ,,švietimiečių”, Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų, diskurse. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies švietimas it neranda vietos tarp skirtingų modelių. Juk ne visi kitų šalių modeliai gali veikti Lietuvoje, jei, pavyzdžiui, ten vystėsi natūraliai, o čia kuriami dirbtinai bandant pritaikyti vieną ar kitą modelio detalę.

Neseniai buvo įvykdyta mokslo metų prailginimo reforma, tačiau, atrodo, jog buvo nepagalvota apie švietimo turinio kokybę vasaros metu. Juk vasarą mokinys turėtų turėti galimybę tipines pamokas iškeisti į neformalias veiklas. Šiuo metu prailgintų mokslo metų programa yra tokia pati, todėl išlieka problema – nelieka kuo užpildyti papildomų valandų. Dėl susiklosčiusios problemos atsiranda dar didesni skirtumai tarp mokyklų: vienose birželį mokiniai užsiima neformalia veikla, kitose – rašo kontrolius. Neformalus ugdymas – tik viena priežastis, dėl kurios verta kelti klausimą, ar uždavinys buvo išpildytas, nes mano bei daugelio kitų mokinių patirtis byloja, kad nauja tvarka buvo įdiegta nepadarius namų darbų

Mes turime daug lūkesčių, bet nežinome, kaip juos įgyvendinti. Argumentuojame, jog daugelį reformų įvykdė užsienio šalys, neapsispręsdami, dėl ko, tai darome: ar siekdami sumažinti mokinių patiriamą krūvį, ar suteikti daugiau galimybių savęs pažinimui.

Šiuo atveju, kitaip nei valdančiųjų suole, mokykloje, namų darbai daro mažą įtaką pasiekimams. Labiau pasigilinus į mokslinę literatūrą galima rasti daugybę įrodymų, kad namų darbai yra tik lašas jūroje pasiekimų užtikrinimui ir ugdymo kokybei. Todėl šiandien viešojoje erdvėje dažnai galime išgirsti, kad reikia panaikinti namų darbus ir sumažinti mokiniams krūvį, kitaip sakant, Lietuvoje pritaikyti Suomijos ar Kanados švietimo modelio dalis. Būtent Suomijoje namų darbai buvo panaikinti ganėtinai seniai, tačiau šios šalies švietimo sistema kardinaliai skiriasi nuo mūsų. Kitaip nei Lietuvoje, Suomijoje vaikai iki septintos klasės neturi įprastų pamokų, o užsiima neformalia veikla: žaidžia žaidimus, yra supažindinami su aplinka, kurioje gyvena. Namų darbų panaikinimo reformai bei savito švietimo modelio kūrimui ten buvo ruoštasi ilgus metus, aktyviai įtraukiant pačius pedagogus. Lietuvai dar reikia įdėti daug darbo tam, jog ši reforma būtų sėkmingai įgyvendinta, o šiuo metu yra tik graži intenciją ateičiai.

Mes turime daug lūkesčių, bet nežinome, kaip juos įgyvendinti. Argumentuojame, jog daugelį reformų įvykdė užsienio šalys, neapsispręsdami, dėl ko, tai darome: ar siekdami sumažinti mokinių patiriamą krūvį, ar suteikti daugiau galimybių savęs pažinimui. Juk turėtume pradėti reformas vykdyti palaipsniui. Galbūt tai neatneštų greitų rezultatų, tačiau išvengtume nuolatinių mokinių skundų.

Pilietiškumo ugdymas: kur veda geri norai?

Visų mokyklų prioritetas turėtų būti jaunų žmonių ugdymas kurti Lietuvai, tačiau dabar turime jau minėtą priešingą rezultatą – tik didėja emigracija. Problemos ištakų galima būtų ieškoti ir pilietiškumo ugdyme. Dabartinė pilietinio ugdymo programa jaunam žmogui suteikia tik teorines žinias bei atsainų požiūrį į politiką. Moksleiviams nepatinka "kalti" sausą teoriją, kuri pateikiama nepatraukliai.

Sveikintina tai, jog Lietuvoje yra mokytojų, kurie stengiasi jaunus žmones supažindinti su Lietuvos politika, neperšant savo įsitikinimų ar turimų pažiūrų. Juk svarbiausia turėtų būti išugdyti sąmoningai bei kritiškai mąstantį Lietuvos pilietį.

Be kita ko, pilietiškumo ugdymas yra kupinas ir daugiau problemų. Dabartinė bendrojo ugdymo mokykla turėtų padėti moksleiviams pasiruošti gyvenimui bei tapti aktyviais visuomenės nariais. Taip pat turėtų būti labiau kalbama apie patriotizmą bei vertybinę orientaciją. Pamatinės žmogaus vertybės, tokios, kaip patriotiškumas, pilietiškumas, orumas bei pagarba kitiems bei sau, turėtų būti labiau analizuojamos argumentuojant, kodėl to reikia jaunam žmogui. Jei pilietiškumo pamokas vestų ne tik mokytojai, bet ir istorikai, politikai, jaunimo politikai atstovaujantys žmonės bei kiti Lietuvai nusipelnę asmenys, įvyktų pokytis. Tokiu būdu jauni žmonės įgytų daugiau praktinių, pilietinių žinių ir turinys būtų įdomesnis, gyvesnis.

Apibendrinant, daugelio reformų „blogis“ yra krypties trūkumas. Neesant kryptingumui, kinta ir reformos kokybė rezultate. Daugelis vykdomų pokyčių yra tik daugelio užsienio valstybių veidrodis, kuris tik parodo, kur galime eiti. Šiuo metu vykstančios reformos ne visada išpildo mano, jūsų, jūsų vaikų bei vaikaičių lūkesčius. Tad, quo vadis, Lietuvos švietimo reformos?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Meldziamoji tamta

Meldziamoji tamta portretas
ce anos sistemos ano mentaliteto palikimas dar ilgai bujos todel ne nemanykit kad net tamstos gyvenime isaus diena kai valdininija ims ir pasikeis o jei to per maza tai jau net fizinio ugdymo uzduotis nekurie direktoriai mokytojams liepia kad sie uzdavinetu n d ugdytiniams o jus cia apie kokius tai suomijos pasiekimus :)...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Rusų turistai turėtų likti namie
    Rusų turistai turėtų likti namie

    Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainie...

  • Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai
    Ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos: dirba kruopščiai

    Sumaištis ir sudėtinga situacija Ukrainoje daugeliui žmonių buvo naujas žingsnis į gyvenimą ir tikslas pradėti iš naujo savo kelią. Nekalbant apie tragiškus įvykius, kurie susiję su kiekviena šeima, skaudžius išgyv...

  • Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus
    Elektros kainų pikai dar gali viršyti rekordus

    Po to, kai vakar elektros energijos kaina rinkoje šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, Seimo Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Europos Komisiją (EK). Viešumoje pasigirdo kalbų, ...

    3
  • Atominė žodžio galia
    Atominė žodžio galia

    Didis prancūzų karvedys Napoleonas po visų savo gyvenimo pergalių ir praradimų pasauliui galiausiai paliko mažiausiai tris patentuotus dalykus – konjaką, tortą ir bepročius. Todėl specialiąją Kremliaus operaciją pavadinti "Napoleono pla...

  • Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį
    Kaunietė siūlo Rusijos turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokestį

    Netylant kalboms, ar reikėtų Rusijos turistams riboti vizų išdavimą, kad jie laisvai negalėtų keliauti po Europą, kaunietė pasiūlė originalią idėją – iš Rusijos atvykusiems turistams įvesti privalomą Ukrainos rėmimo mokest...

  • Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia
    Kelionei iš imperijos Šengeno vizos nereikia

    Galima imperijos gyventoją išplėšti iš imperijos, tačiau imperijos iš jo neišplėši. Šis fenomenas keliauja Rusijos piliečio lagamine kartu su būtiniausiais daiktais. Imperinio ego dydis gali būti atvirk&s...

  • Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?
    Nekaltumo prezumpcija: ką turime žinoti kiekvienas?

    Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet ...

  • Ministerija – mini isterija
    Ministerija – mini isterija

    Kai aplanko dvi naujienos, ištinka sutrikimas, kurią pirmiau paporinti. Nuostabią ar puikią? Gerą ar dar geresnę? Blogą ar visiškai prastą? Laimingą ar pragaištingą? Bet. Kad ir kaip blogai kas prasidėtų, mieliau, kad geriau pas...

    5
  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    12
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    16
Daugiau straipsnių